Gyventojų sergamumo rodikliai
Sergamumas – tai naujai išaiškintų ligų skaičius per metus.
Suaugusių ir paauglių sergamumas 1/1000 gyventojų.
| 1994 | 1997 | 1999 | |
| Širdies kraujagyslių ligos | 142,4 | 181,4 | 230,8 |
| Kvėpavimo ligos | 154,0 | 190,2 | 225,2 |
| Kaulų ir raumenų ligos | 65,7 | 87,2 | 132,4 |
| Virškinimo trakto ligos | 82,2 | 109,3 | 119,3 |
| Traumos ir apsinuodijimai | 79,5 | 77,9 | 103,4 |
| Navikai | 27,6 | 29,9 | 31,5 |
PSO duomenimis, 15mln žmonių kasmet miršta nuo širdies kraujagyslių ligų – dažniausiai nuo miokardo infarkto ir insulto.
Lietuvoje šis rodiklis jau pasiekė epidemijos mąstą – 53% miršta nuo širdies kraujagyslių ligų.
Iki 1990 metų visų tuberkuliozės formų skaičius (atvira, kvėpavimo takų, TBC su recidyvais) mažėjo. Nuo 1992 metų šis skaičius katastrofiškai auga, ir toks aukštas lygis išsilaikė ir iki šių dienų. Tuberkuliozės profilaktika neseniai tapo valstybine programa (ji apima ir vaikus).
Šiaurės Amerika – 120tūkst
Pietų Amerika – 3,2mln
Vakarų Europa – 420tūkst
Pietų Azija – 17,9mln
Lietuva (1998 metais, aktyvi tuberkuliozė) – virš 3,016, iš jų – 170 vaikų
Vaikų sergamumo lygis gerokai mažesnis, nei suaugusių, tačiau nuo 1992 metų aiški augimo tendencija. Nuo 1998 metų suaugusių sergamumas mažėja, o vaikų – ne.
Tikslai:
- Iki 2005m. stabilizuoti sergamumą TBC – neleisti pasiekti epidemijos lygio ) 100/100.000 (realu)
- Iki 2010m. sumažinti sergamumą TBC 30% (realu)
- Iki 2010m. išsiaiškinti 70% (realu) naujai susirgusių ir 85% pagydyti (labai nerealu)
Psichikos ligos – labai aukštas sergamumas. 1991-1997 metais skaičius labai išaugo, vėliau kiek sumažėjo. Analogiškai keitėsi ir alkoholinių psichozių skaičius. 1996m. narkomanijos ir toksikomanijos ligotumas pralenkė alkoholines psichozes ir iki šiol sparčiai auga (76/100.000).
Sergamumas psichinėmis ligomis siejasi su savižudybėmis, elgsenos pokyčiais.
Pagal savižudybių skaičių Lietuva užima pirmą vietą pasaulyje.
Apie 500.000 žmonių šalyje reikalinga psichologo/psichiatro pagalba, pagrindinai jauni ir labai jauni žmonės. Pagalbos neprieinamumas sąlygoja rūkymą, alkoholizmą, narkomaniją.
Vaistai, kuriais dažniausiai apsinuodijama (2000m. VUGPL):
Benzodiazepinai – 26,2%
Antipsichotiniai preparatai – 10,4%
Mišiniai – 25,6%
Kraujotaką veikiantys – 7,7%
Antidepresantai – 5,7%
Nesteroidiniai priešuždegiminiai – 3,0%
Tikslai:
- Iki 2005m. stabilizuoti ligotumą psichikos ligomis
- Iki 2010m. sumažinti savižudybių kiekį iki vidutiniu ES rodiklių – 25/100.000 ( Lietuvoje – gerokai daugiau)
- Iki 2010m. sumažinti sergamumą alkoholinėmis psichozėmis iki 10/100.000
Lytiškai plintančios ligos.
PSO duomenimis, sifiliu kasmet užsikrečia 12mln, gonorėja – 62mln, chlamidijomis – 89mln.
Vien tik JAV apie 3mln. 13-14 metų paaugliu suserga LPL.
Lietuvoje skaičius auga. 1991-1996 metais sifilio skaičius išaugo 52 kartus.
1997m:
sifilis – 84,5/10.000
gonorėja – 49,2/10.000 120 vaikų iki 17 metų sirgo gonorėja.
Tikslai:
- Iki 2010m. realų sergamumą sifiliu sumažinti iki 25/100.000
- Iki 2010m. realų sergamumą gonorėja sumažinti iki 40/100.000
- Iki 2010m. sustabdyti AIDS plitimą ir likti mažo ŽIV/AIDS paplitimo šalimi.
Infekcinės ligos.
ŪVRI 1999 metais 1149,84/100.000 – jų laikas nuo laiko daugėja, skatina peršalimas.
Jų tarpe gripas 3,06/10.000 – turi tendenciją mažėti, tačiau nėra veiksmingų priemonių plitimui apriboti.
Enterobiozės ir askaridozės skaičius mažėja.
Vaikų ligų skaičius mažėja, kokliušo atvejų vis pasitaiko.
Pedikuliozė – 29,8/10.000
Vėjaraupiai – skaičius auga – 47,93/10.000
Su trichinelioze susiduriama kasmet, gydymas labai sunkus.
Vaikų skiepijimai siekia 93-99% (iš esmės pasikeitė lyginant su 1991 metais 73-87%). Šiuo metu naudojamos švarios veiksmingos vakcinos.
Ūmių virusinių hepatitų struktūra, 1994m:
HAV – 34,5%
HBV – 48,7%
HCV – 15,6%
Kiti – 1,2%
| Susirgimai HBV, % | Susirgimai HCV, % | |
| narkotikai | 17,6 | 45,8 |
| hospitalinės | 30,6 | 19,7 |
| Lytiniai santykiai | 7,2 | 7,5 |
| Ne-medicinos darbuotojų | 4,5 | 1,7 |
| buitiniai | 2,1 | 1,1 |
Pagal amžių:
HBV 14-44 metai
HCV 25-30 metai
Parazitinės ligos – fekalinis oralinis plitimas, nešvarių rankų ligos.
Visų pasitaiko kasmet. Laimo liga, liambliozė – mažėja. Askaridozė, enterobiozė, toksokarozė – dažnai išplitusios tarp lopšelinio amžiaus vaikų (žaidimo aikštelės) – skaičius mažėja.
Erkės – aktyvios nuo ankstyvo pavasario, sutinkamos ir žiemą. Ištiktos visose Lietuvos rajonuose. Užsikrėsti erkiniu encefalitu galima geriant žalią karvių ar ožkų pieną. Miestiečiai serga žymiai dažniau, matut kaimiečiams nuo nedidelių dozių atsiranda imunitetas.
Cholera – Lietuvoje nepasitaiko, tačiau galimybė išlieka – dėl migracijos, atplaukiančių laivų.
Salmoneliozė. Šaltiniai – mėsa, mėsos produktai, ypač rūkyta vištiena (dažni grupiniai protrūkiai), žali kiaušiniai (uždrausta naudoti vandens paukščių kiaušinius), retai – pieno produktai. Mėsos kombinatuose darbuotojai imunizuojasi savaime.
Tikslai:
- Iki 2005m. sumažinti sergamumą užkrečiamomis žarnyno ligomis 50%, o iki 2010m. – iki sporadinių atvejų sumažinti sergamumą kitomis užkrečiamomis ligomis.
- Įdiegti naujus užkrečiamų ligų diagnostikos metodus.
- Iki 2010m. pasiekti, kad nebūtų mirties atvejų nuo infekcinių ligų (vakcinos).
- Likviduoti poliomielitą, difteriją, sumažinti sergamumą tymais iki 1/100.000
- Padidinti imunizavimo mastus pagal skipų kalendorių
- 10% sumažinti burnos ertmės ligas, 15% sumažinti ėduonies intensyvumą visose grupėse.
- Iki 2005m. sukurti ir įgyvendinti burnos ertmės ligų profilaktikos projektus įvairioms grupėms.
- Iki 2010m. sumažinti aklumo atvejų dėl CD skaičių 30%
- Iki 2010m. sumažinti galutinės inkstų funkcijos nepakankamumo stadijos skaičių 30%
- Iki 2010m. sumažinti diabetinės gangrenos atvejų skaičių 30%
- Pasiekti, kad sergančių CD moterų nėštumo baigčių rodikliai susilygintų su atitinkamais CD nesergančiųjų rodikliais.