Gyventojų sveikatos rodikliai
Pagrindiniai sveikatos determinantai:
- Bendros socialinės, ekonominės ir aplinkos sąlygos;
- Būstas, agrikultūra, maisto produktai, išsilavinimas, darbo aplinka, nedarbas, vanduo ir sanitarinės sąlygos, sveikatos tarnybos ir t.t.;
- Gyvenimo būdo veiksniai;
- Amžius, lytis, ir paveldimos savybės.
Gyventojų sveikatos rodikliai ir juos sąlygojantys veiksniai:
- Gyvensena 49-53% – įpročiai, darbo sąlygos, buities sąlygos, stresas, šeimyninė padėtis, išsilavinimas, kultūros lygis.
- Biologiniai veiksniai 18-22% – lytis, amžius, paveldimumas, konstitucija.
- Aplinka 17-20% – darbas, oras, vanduo, dirvožemis ir kt.
- Sveikatos paslaugos 8-10% – medicinos paslaugų lygis.
Mažiausiomis išlaidomis pagerinama gyvensena – formuojamos nuostatos į sveikatą sau ir visuomenei (informacija, švietimas…).
Kaimo ir miesto gyventojai:
| Metai | Miestas | Kaimas | Santykinis tankumas |
| 1939 m. | 22.9 % | 77.1 % | 46.6 1/km2 |
| 1959 m. | 38 % | 62 % | 41.6 1/km2 |
| 1970 m. | 50.1 % | 49.9 % | 48.0 1/km2 |
| 1979 m. | 60 % | 40 % | 52.1 1/km2 |
| 1989 m. | 67.7 % | 39.3 % | 56.6 1/km2 |
| 2001 m. | 67.2 % | 32.8 % | 53.5 1/km2 |
Didžiausias gyventojų tankumas Kauno rajone – 83-85 /km2, mažiausias – Utenos rajone – 22-26 /km2.
Gyventojų mieste daugėja, o kaime mažėja. Tankėja gyventojų ir didėja rizika, esant teršiančioms gamykloms.
| 1995 | 1996 | 1997 | 1998 | 1999 | 2000 | |
| Gydytojai | 14737 | 14763 | 14757 | 14692 | 14578 | 14034 |
| Stomatologai | 1712 | 1705 | 2153 | 2259 | 2306 | 2446 |
| Ligoninės | 195 | 197 | 187 | 187 | 186 | 187 |
| Ligoninių lovos | 40262 | 39182 | 36442 | 34612 | 34714 | 34145 |
10.000 gyventojų tenka:
| Gydytojai | 39.7 | 39.8 | 39.8 | 39.5 | 39.4 | 38.0 |
| Stomatologai | 4.7 | 4.6 | 5.8 | 6.1 | 6.2 | 6.6 |
| Ligoninės lovų | 108.5 | 105.7 | 98.4 | 96.2 | 93.9 | 92.5 |
| Sergamumas vėžiu | 11723 | 12287 | 12882 | 13502 | 13888 | 14039 |
Lietuvoje panašus daktarų,kaip ir Suomijoje, Danijoje, kitose šiaurės šalyse, tuo tarpu sergamumas – didžiausias. Bet tai priklauso ne vien nuo daktarų (8-10%), svarbi sveikatos politika, taktika. Reikia didinti ambulatorinį lygį.
Pirmąjį naujojo amžiaus dešimtmetį Jungtinės Tautos ir PSO paskelbė skeleto ir raumenų sveikatos dekadą. Reumatu serga kas 6-7 žmogus. Meteotropinės ligos – Lietuvoje oro sąlygos palankios šioms ligoms išsivystyti.
Didžiausia reikšmė bus teikiama 5 patogeninėms grupėms:
- Reumatinės ligos
- Traumos
- Lėtiniai nugaros apačios skausmai
- Osteoporozė
- Skeletą deformuojančios vaikų ligos
Kritiniai žmogaus vystymosi etapai:
- Gimimas
- Pereinamasis laikotarpis iš pradinės į vidurinę mokyklą
- Baigiamieji vidurinės mokyklos egzaminai
- Pasitraukimas iš tėvų namų
- Įsitvirtinimas naujoje gyvenamoje vietoje
- Patekimas į darbo rinką
- Tapimas tėvais
- Nesaugus darbas, jo keitimas ar netekimas
- Lėtinių ligų pradžia
- Pasitraukimas iš darbo rinkos
- Sutuoktinių ir artimų draugų netekimas
Nedarbo lygis:
1997 m. sudarė 6.2 %
1998 m. sudarė 6.7 %
1999 m. sudarė 6.9 %
2000 m. sudarė 10 %
2001 m. sudarė 12.6 %
Kai kurie demografiniai Lietuvos rodikliai:
| Rodiklis | 1990 | 1992 | 1994 | 1996 | 1998 | 1999 | 2000 |
| Gimstamumas (1000 gyventojų) | 15.2 | 14.33 | 11.4 | 10.56 | 10 | 9.8 | 9.2 |
| Mirtingumas (1000 gyventojų) | 10.6 | 11.08 | 12.49 | 11.56 | 11.01 | 10.8 | 10.5 |
| Vidutinė gyvenimo trukmė (1000 gyventojų) | 72.4 | 70.5 | 68.74 | 70.6 | 71.8 | 72.33 | 72.9 |
| Kūdikių mirtingumas (1000 gyvų gimusių) | 10.22 | 16.52 | 14.08 | 10.08 | 9.27 | 8.6 | 8.5 |
Tai rodo, kad lietuviai – mirštanti tauta. Lietuvių mirtingumas labai išauga 1994 m. ir jis labai aukštas lyginant su kaimyninėmis valstybėmis. Vidutinė gyvenimo trukmė – integralinis sveikatos rodiklis. Vidutinė gyvenimo trukmė didesnė, lyginant su Latvija, Estija, tačiau žymiai mažesnė, nei kitose šalyse.
Šiandien gimusių vaikų gyvenimo trukmė bus 6 metais trumpesnė, nei Skandinavijos šalyse (tai priklauso nuo bendro vidinio produkto dalies, skiriamos sveikatos apsaugai).
Vidutinė gyvenimo trukmė:
| Metai | Vyrai | Moterys |
| 1990 | 66.5 | 76.3 |
| 1991 | 65.3 | 76.1 |
| 1992 | 64.9 | 76.0 |
| 1993 | 63.3 | 75.0 |
| 1994 | 62.8 | 74.0 |
| 1995 | 63.6 | 74.9 |
| 1996 | 65 | 76.1 |
| 1997 | 65.9 | 76.8 |
| 1998 | 66.5 | 76.9 |
| 1999 | 67.1 | 77.4 |
| 2000 | 67.6 | 77.9 |
Vidurkis – 71,5 metai. Vidutinė gyvenimo trukmė nuo 1970 m. labai sumažėjo. Atmetus mirtingumą moterų išgyvenamumas padidėja 0,2 metais, vyrų – 3 metais.
Puslapiai: 1 2