Patariu.lt   Studijos   N-18   Sapnininkas   Receptai

Gyventojų sveikatos rodikliai

Pagrindiniai sveikatos determinantai:

  • Bendros socialinės, ekonominės ir aplinkos sąlygos;
  • Būstas, agrikultūra, maisto produktai, išsilavinimas, darbo aplinka, nedarbas, vanduo ir sanitarinės sąlygos, sveikatos tarnybos ir t.t.;
  • Gyvenimo būdo veiksniai;
  • Amžius, lytis, ir paveldimos savybės.

Gyventojų sveikatos rodikliai ir juos sąlygojantys veiksniai:

  • Gyvensena 49-53% – įpročiai, darbo sąlygos, buities sąlygos, stresas, šeimyninė padėtis, išsilavinimas, kultūros lygis.
  • Biologiniai veiksniai 18-22% – lytis, amžius, paveldimumas, konstitucija.
  • Aplinka 17-20% – darbas, oras, vanduo, dirvožemis ir kt.
  • Sveikatos paslaugos 8-10% – medicinos paslaugų lygis.

Mažiausiomis išlaidomis pagerinama gyvensena – formuojamos nuostatos į sveikatą sau ir visuomenei (informacija, švietimas…).

Kaimo ir miesto gyventojai:

Metai Miestas Kaimas Santykinis tankumas
1939 m. 22.9 % 77.1 % 46.6  1/km2
1959 m. 38 % 62 % 41.6  1/km2
1970 m. 50.1 % 49.9 % 48.0  1/km2
1979 m. 60 % 40 % 52.1  1/km2
1989 m. 67.7 % 39.3 % 56.6  1/km2
2001 m. 67.2 % 32.8 % 53.5  1/km2

Didžiausias gyventojų tankumas Kauno rajone – 83-85 /km2, mažiausias – Utenos rajone – 22-26 /km2.

Gyventojų mieste daugėja, o kaime mažėja. Tankėja gyventojų ir didėja rizika, esant teršiančioms gamykloms.

1995 1996 1997 1998 1999 2000
Gydytojai 14737 14763 14757 14692 14578 14034
Stomatologai 1712 1705 2153 2259 2306 2446
Ligoninės 195 197 187 187 186 187
Ligoninių lovos 40262 39182 36442 34612 34714 34145

10.000 gyventojų tenka:

Gydytojai 39.7 39.8 39.8 39.5 39.4 38.0
Stomatologai 4.7 4.6 5.8 6.1 6.2 6.6
Ligoninės lovų 108.5 105.7 98.4 96.2 93.9 92.5
Sergamumas vėžiu 11723 12287 12882 13502 13888 14039

Lietuvoje panašus daktarų,kaip ir Suomijoje, Danijoje, kitose šiaurės šalyse, tuo tarpu sergamumas – didžiausias. Bet tai priklauso ne vien nuo daktarų (8-10%), svarbi sveikatos politika, taktika. Reikia didinti ambulatorinį lygį.

Pirmąjį naujojo amžiaus dešimtmetį Jungtinės Tautos ir PSO paskelbė skeleto ir raumenų sveikatos dekadą. Reumatu serga kas 6-7 žmogus. Meteotropinės ligos – Lietuvoje oro sąlygos palankios šioms ligoms išsivystyti.

Didžiausia reikšmė bus teikiama 5 patogeninėms grupėms:

  • Reumatinės ligos
  • Traumos
  • Lėtiniai nugaros apačios skausmai
  • Osteoporozė
  • Skeletą deformuojančios vaikų ligos

Kritiniai žmogaus vystymosi etapai:

  • Gimimas
  • Pereinamasis laikotarpis iš pradinės į vidurinę mokyklą
  • Baigiamieji vidurinės mokyklos egzaminai
  • Pasitraukimas iš tėvų namų
  • Įsitvirtinimas naujoje gyvenamoje vietoje
  • Patekimas į darbo rinką
  • Tapimas tėvais
  • Nesaugus darbas, jo keitimas ar netekimas
  • Lėtinių ligų pradžia
  • Pasitraukimas iš darbo rinkos
  • Sutuoktinių ir artimų draugų netekimas

Nedarbo lygis:

1997 m. sudarė 6.2 %

1998 m. sudarė 6.7 %

1999 m. sudarė 6.9 %

2000 m. sudarė 10 %

2001 m. sudarė 12.6 %

Kai kurie demografiniai Lietuvos rodikliai:

Rodiklis 1990 1992 1994 1996 1998 1999 2000
Gimstamumas (1000 gyventojų) 15.2 14.33 11.4 10.56 10 9.8 9.2
Mirtingumas (1000 gyventojų) 10.6 11.08 12.49 11.56 11.01 10.8 10.5
Vidutinė gyvenimo trukmė (1000 gyventojų) 72.4 70.5 68.74 70.6 71.8 72.33 72.9
Kūdikių mirtingumas (1000 gyvų gimusių) 10.22 16.52 14.08 10.08 9.27 8.6 8.5

Tai rodo, kad lietuviai – mirštanti tauta. Lietuvių mirtingumas labai išauga 1994 m. ir jis labai aukštas lyginant su kaimyninėmis valstybėmis. Vidutinė gyvenimo trukmė – integralinis sveikatos rodiklis. Vidutinė gyvenimo trukmė didesnė, lyginant su Latvija, Estija, tačiau žymiai mažesnė, nei kitose šalyse.

Šiandien gimusių vaikų gyvenimo trukmė bus 6 metais trumpesnė, nei Skandinavijos šalyse (tai priklauso nuo bendro vidinio produkto dalies, skiriamos sveikatos apsaugai).

Vidutinė gyvenimo trukmė:

Metai Vyrai Moterys
1990 66.5 76.3
1991 65.3 76.1
1992 64.9 76.0
1993 63.3 75.0
1994 62.8 74.0
1995 63.6 74.9
1996 65 76.1
1997 65.9 76.8
1998 66.5 76.9
1999 67.1 77.4
2000 67.6 77.9

Vidurkis – 71,5 metai. Vidutinė gyvenimo trukmė nuo 1970 m. labai sumažėjo. Atmetus mirtingumą moterų išgyvenamumas padidėja 0,2 metais, vyrų – 3 metais.

Prognozė (vidutinė gyvenimo trukmė 2050 metais):

Japonų                          90.9

Prancūzų                      87.0

Italų                              86.2

Kanadiečių                    85.2

Britų                             83.7

Vokiečių                       83.1

Amerikiečių                  82.9

Natūralus gyventojų prieaugis Lietuvoje 1950-1997 metais labai sumažėjo. 1950m. apie 10. Nuo 1993m. susilygina, o toliau balansas neigiamas. miršta daugiau nei gimsta.

Tikslai:

Iki 2010 m. mažinti gyventojų mirtingumą ir ilginti vidutinę gyvenimo trukmę mažinant mirtingumą nuo nelaimingų atsitikimų, traumų, širdies bei kraujagyslių ligų, piktybinių navikų.

  • Sumažinti mirtingumą nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų 30%;
  • Sumažinti jaunesnių nei 65 m. gyventojų mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei piktybinių navikų 15%;
  • Prailginti Lietuvos gyventojų vidutinę gyvenimo trukmę iki 73 metų.

Iki 2010 metų sumažinti sveikatos ir sveikatos priežiūros skirtumus tarp skirtingų socialinių- ekonominių gyventojų grupių 25 proc.

Aristotelis tikino: “niekas taip neišsekina ir nesusargdina žmogaus kaip nuolatinis fizinis pasyvumas”.

Hipodinamija – tiesiausias kelias į širdies ligas. Statistika teigia, kad žmonių, sergančių širdies ligomis mirtingumas nuolat auga. Tačiau reguliarus judėjimas šios rizikos faktorius gerokai sumažina.

Susiję įrašai:


Hey.lt - Nemokamas lankytoj� skaitliukas