Herbariumai
Vienas iš herbariumo apibūdinimų būtų toks: įstaiga, sauganti sudžiovintų, suslėgtų augalų, pritvirtintų prie popieriaus lapų su išsamiomis etiketėmis, padėtų tvirtose spintose sistematine tvarka, kolekcijas. Herbariumuose gali būti visos augalų grupės, iš visų geografinių regionų arba gali būti įvairiai susiaurinta, rūšių skaičius kinta nuo kelių šimtų iki kelių milijonų. Jie gali būti nacionalinės ar vietinės valdžios, universiteto, privačių institutų ar tyrimo organizacijų, mokslo draugijų ar privačių asmenų nuosavybė. Virš 1700…pasaulio svarbiausių herbariumų išvardinta “Index Herbariorum“, kur suteikiama naudingų duomenų apie jų dydį, darbuotojus, tyrimo sritis ir panašiai. Šio leidinio antroje dalyje pateiktas svarbiausių augalų rinkėjų sąrašas su dabartine jų rinkinių vieta. Vadovas pasaulio medienos kolekcijoms pateiktas “Index Xylariorum” (REGNUM VEGETABILE t. 49, 1967).
Informacija, sukaupta “Index Herbariorum“, labai svarbi ir plačiai žinoma individualių herbariumų turinys. Visi moksliškai vertingi herbariumai gali paskolinti tam tikrą medžiagą. paskolų sistema, kai rūšys gali būti paskolintos trumpalaikiam tyrimui. Daugelis gali dalyvauti rūšių dublikatų mainuose. Taip pat medžiaga įgyjama, kolekcionuojant, dažnai specialiai rengiamose ekspedicijose užsienyje, perkant arba įgyjant palikimą.
Gerai išsaugota herbariumo medžiaga, aprūpinta atitinkama dokumentacija, gali išsaugoti savo taksonominę vertę, kuri nesudyla per laiką, net per šimtmečius, nes imamasi priemonių prieš vabzdžius, grybus ir peles. Itin atsargiai elgiamasi su egzemplioriais, kurie ilgainiui tampa trapūs. Priešingai visuotinei nuomonei herbariumo egzemplioriai suteikia tiek pat augalų anatominių ir morfologinių požymių, kiek gyvi augalai. Dažnai jie gali būti panaudoti cheminei analizei. Rūšių požymiai, kurie negali būti išsaugoti, pvz., augalų aukštis, žiedų spalva, augavietės detalės, chromosomų skaičius, turi būti pažymėti etiketėje.Dauguma herbariumo pavyzdžių, surinktų 19 ir 20 amžiuje, ypač pirmoje pusėje, labai prastai dokumentuoti, o tuo sumažėja jų vertė.
Herbariumas gali teikti keturias pagrindines paslaugas: 1) apibūdinti augalų rūšis, nes gausus medžiagos kiekis herbariume leidžia apibūdinti augalus ir tuos egzempliorius palyginti su saugomais herbariume; 2) Pagrindas Florų bei monografijų tyrimui bei ruošimui. Didelis taksonų skaičius ir dideli kiekvieno taksono pavyzdžių mėginiai po vienu stogu, paverčia herbariumą nepakeičiamu taksonominiuose tyrimuose; 3) mokyti, nes Idealu, kai tai atliekama, sujungiant mokymą herbariume, botanikos sode ir gamtoje; 4) išsaugoti augalų rūšis laiduotojas (vaučerius). Svarbiausi yra rūšių tipai. Papildomai saugomi egzemplioriai, kurių ištirtas chromosomų skaičius, cheminė sudėtis, užregistruotos Floroje ypatingoje vietovėje arba atstovauja rūšis leidiniuose, privalo būti saugomos herbariumuose, kad ateities mokslininkai galėtų patikrinti tirtos medžiagos autentiškumą.
Herbariumai paprastai turi papildomas kolekcijas, kurių negalima išsaugoti paprastu būdu t. y. ant popieriaus lapo. Tai spirite užkonservuotos rūšys, ypač mėsingi arba netvirti organai, didelės apimties džiovintos medžiagos dėžės ar padėklai, ypač medienos, žievės, didelių vaisių; piešiniai, fotografijos, mikroskopiniai anatominių ir citologinių preparatų pjūviai ar net visi organizmai (dumbliai ir mažos samanos). Atskirai gali būti saugomos ligotų augalų kolekcijos, teratologinės rūšys, populiacijų mėginiai ir vertingos istorinės kolekcijos.
Kai kurios svarbios rūšys, pvz., K. Linėjaus rūšys jo surinktame herbare Londone, per paskutinius du šimtus metų buvo tiriamos kelių kartų mokslininkų. Jei tyrėjų nuomonė skiriasi nuo jų pirmtakų, jie paprastai užregistruoja faktą, paskelbdami herbariumo duomenis…, dabar tai daroma ant mažų apibūdinimo etikečių – poetikečių, kurios pritvirtinamos ant lapo. Taip skirtingų ekspertų nuomonės užregistruojamos vienoje vietoje.
Didžiausias sunkumas herbariumuose yra išgauti visus saugomus duomenis. Kur reikalingi duomenys, susiję su taksonu, problemų mažiau, bet kai duomenys kitaip susiję, pvz., su regionais ar rinkėjais, praktiškai dažnai jie negaunami. Herbarinio lapo duomenys kompiuterizuota forma – neįkainojama vertybė tolimesniam moksliniam darbui. Vis tiktai reikalingi žmonės sukaupti tokį duomenų banką, kas dažnai neįmanoma. Daugelis herbariumų turi duomenų bankus apie neseniai įgytą medžiagą, įkomponuoja duomenis iš nesenų įgijimų. Ne vienas didelis herbariumas turėjo galimybę panašiai užregistruoti milžiniškus senesnės medžiagos rezervus.