Įmonės, jų rūšys ir bendrieji jų klausimai
Juridinio asmens statusą turi akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės (kai kurios jų gali būti specialios paskirties bendrovėmis); kooperacinės bendrovės; valstybės (savivaldybės) įmonės; investicinės akcinės bendrovės; žemės ūkio bendrovės.
Akcinė bendrovės yra ribotos turtinės atsakomybės įmonės, turinčios juridinio asmens teises, kurių įstatinis (nuosavas) kapitalas yra padalytas į dalis – akcijas. Fiziniai ir juridiniai asmenys, įsigiję bendrovės akcijų, tampa jos akcininkais. Bendrovės akcininkai yra jos kolektyviniai savininkai. Akcininkai neatsako savo turtu už bendrovės prievoles prieš kreditorius. Šių įmonių steigimą, veiklą bei likvidumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, priimtas 1994m. liepos mėn., ir vėlesni jo pakeitimai.
Skiriamos atviros (viešos) ir uždaros akcinės bendrovės. Paprastai atviros akcinės bendrovės akcininkų skaičius neribojamas (minimalus akcinės bendrovės steigėjų skaičius yra 5 asmenys – akcininkai). Atvirosios akcinės bendrovės akcijos platinamos viešai, parduodamos biržoje. Uždarosios bendrovės akcininkų skaičius ribojamas (minimalus steigėjų skaičius yra 2 asmenys – akcininkai), taip pat ribojamas viešas jos akcijų platinimas bei jų pardavimas biržoje. Pavyzdžiui, uždaros akcinės bendrovės steigėjai gali pasiūlyti įsigyti bendrovės akcijų savo pažįstamiems, draugams ir t.t. neskelbdami apie akcijų pardavimą per masinės informacijos priemones. Atvira bendrovė, išleisdama akcijas į rinką, turi didesnes galimybes (esant lygioms kitoms sąlygoms), negu uždara bendrovė, panaudoti išorinius finansinius šaltinius, kadangi apie jos akcijas per masinės informacijos priemones gali sužinoti kur kas daugiau žmonių
Valstybinės valdžios ir valdymo organai taip pat gali dalyvauti bendrovėje juridinio asmens teisėmis, tačiau jų nominali akcijų vertė negali sudaryti daugiau kaip 50% šios bendrovės įstatinio kapitalo. Įstatymas numato, kad akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 100 tūkstančių litų, o uždarosios akcinės bendrovės kapitalas – ne mažiau kaip 10 tūkstančių litų.
Individualios įmonės ir bendrijos paprastai disponuoja kapitalu, ne didesniu kaip 100 tūkst. dolerių; kapitalu nuo 100 iki 500 tūkst. dolerių disponuoja akcinės bendrovės (korporacijos) ir individualūs savininkai; kapitalu didesniu kaip 500 tūkst. dolerių – dažniausiai tik akcinės bendrovės.
Pagrindiniai akcinės bendrovės pranašumai prieš kitas ūkinių organizacijų formas yra šie:
1. galimybė koncentruoti didelį kapitalą. Nedidelių kapitalų savininkams įnešant savo pajų į akcinės bendrovės turtą, gali būti sukauptas didžiulis kapitalas;
2. ribota akcininkų turtinė atsakomybė;
3. galimybė perduoti teises. Savininko teisė nėra fiksuota akcininkui visiems laikams. Kiekvienas akcininkas gali perduoti arba parduoti savo akcijas, kartu perduodamas visas jų suteikiamas teises;
4. neribotas egzistavimo laikas. Akcinės bendrovės egzistavimo stabilumas garantuojamas tuo, kad pasitraukus vienam arba keletui akcinės bendrovės narių iš veiklos, ši ir toliau egzistuoja: pavyzdžiui, akcininkui mirus, jam priklausantis akcinis kapitalas gali būti paveldimas;
5. valdymo centralizavimas. Vyriausiasis akcinės bendrovės valdytojas yra jos prezidentas. Konkrečioms funkcijoms vykdyti jis gali skirti įvairius vykdytojus, bet galutinis sprendimas visais svarbiausiais akcinės bendrovės valdymo klausimais priima jos prezidentas. Tai padidina valdymo priėmimo operatyvumą;
6. profesionalus valdymas. Akcininkai tiesiogiai nedalyvauja akcinės bendrovės valdyme, o samdo valdymo funkcijoms atlikti profesionalius vadybininkus. Tai nulemia akcinės bendrovės veiklos efektyvumą;
7. mokesčių privalumai. Tam tikrais atvejais pavieniai žmonės gali sumažinti mokesčių naštą, susijungdami į akcinę bendrovę.
Pagrindiniai akcinės bendrovės trūkumai yra tokie:
1. įsteigti akcinę bendrovę sudėtinga ir daug kainuoja. Norint oficialiai įregistruoti akcinę bendrovę bei jos nuostatus dažnai reikia teisininko paslaugų. Daugelis mažųjų firmų išlaidų vengia, todėl kuria personalines įmones arba ūkines bendrijas;
2. didesni mokesčiai. Akcinės bendrovės, būdamos juridiniais asmenimis, apmokestinamos paprastai didesniais mokesčiais negu individualios įmonės ar ūkinės bendrijos, turinčios fizinio asmens statusą;
3. įstatyminiai apribojimai. Akcinių bendrovių veiklą griežčiau reglamentuoja įstatymai bei įvairūs juridiniai aktai negu ūkinių bendrijų veiklą. Pavyzdžiui, norint padidinti bendrovės įstatinį kapitalą, turi būti sušauktas akcininkų susirinkimas. Susirinkimui sušaukti atitinkami įstatymai numato tam tikrą tvarką;
4. atviros akcinės bendrovės praranda teisę į komercinį slaptumą. Įstatymas reikalauja, kad jos teiktų duomenis apie savo finansus ir operacijas kiekvienam besidominčiam. Tokio įstatymo tikslas – informuoti žmones apie bendroves, į kurias jie ketina investuoti pinigus. Ši informacija naudinga ne tik investitoriams, bet ir konkurentams. Dėl to kai kurios akcinės bendrovės pasirenka būti uždarosiomis, o ne atskleisti informaciją, kurią mieliau laikytų paslaptyje.
Valstybinės (vietos savivaldybės) įmonės valstybinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei arba vietos savivaldybei, turi juridinio asmens teises, yra ribotos turtinės atsakomybės. Valstybės ir savivaldybės įmonės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teisėmis. Jos pagal savo prievoles atsako tik tuo įmonės turtu, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Įmonės neatsako už valstybės ir savivaldybės prievoles.
Žemės ūkio bendrovės yra fizinio asmens įsteigta įmonė žemės ūkio gamybinei ir komercinei veiklai. Turi juridinio asmens teises, yra ribotos turtinės atsakomybės. Ją turi sudaryti ne mažiau kaip 2 nariai. Žemės ūkio bendrovių steigimą, valdymą ir veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Žemės ūkio bendrovių įstatymas priimtas 1991m., ir vėlesni jo pakeitimai.
Kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) - tai grupės fizinių arba fizinių ir juridinių asmenų savanoriškai įsteigtas ūkinis subjektas, kurio kapitalo ir narių sudėtis yra kintama, skirtas narių ekonominiams, socialiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, veikiantis narių iniciatyva ir rizika. Kooperatinė bendrovė yra juridinis asmuo, turi ribotą turtinę atsakomybę. Ją sudaro ne mažiau kaip 5 asmenys. Juridinių asmenų skaičius kooperatinėje bendrovėje negali būti didesnis kaip ½ visų narių skaičiaus. Kooperatinių bendrovių ( kooperatyvų), jų sąjungų steigimą, veiklos pagrindus, reorganizavimą, valdymą, kapitalo formavimą, pelno paskirstymą bei likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kooperacijos įstatymas, priimtas 1993m. birželio 1d., ir vėlesni jo pakeitimai.
Puslapiai: 1 2