Įmonių skirstymas
Norint įvertinti šalies ūkio veiklą, planuoti bei palyginti atskirų šalių įmones, panašias įmones reikia suskirstyti į grupes. Veiklos panašumas nustatomas pagal veiklos paskirtį ir naudojamus išteklius. Veiklos paskirtis gali būti tokia:
- gaminti produktus ir teikti patarnavimus, pvz.: bendrijos, bendrovės, prekybos bei paslaugų firmos;
- teikti ne prekių pavidalo paslaugas, pvz.: įvairios privačios įmonės, teikiančios ne produktus ir ne paslaugas, labdaringos organizacijos, arba pelno nesiekiančios organizacijos;
- paskirstyti pajamas, pvz.: valstybės administracijos centriniai organai – ministerijos, departamentai, savivaldybės, socialinio draudimo įstaigos;
- finansuoti, pvz.: bankai;
- apdrausti, t.y. garantuoti apmokėjimą, kilus rizikai, pvz.: įvairios draudimo bendrovės;
- vartoti, pvz.: namų ūkiai (ir individualios įmonės).
Namų ūkiais laikoma šeima ar kelios šeimos, taip pat kartu gyvenantys ir bendrą biudžetą turintys giminaičiai, arba kartu gyvenantys ir bendru biudžetu susieti asmenys (nors ir ne giminaičiai).
Ilgą laiką Lietuvos pramonė buvo sukoncentruota didelėse įmonėse. Atkūrus Nepriklausomybę, prasidėjo privatizacija ir įmonių pertvarka. Vis didesnę ekonominę reikšmę įgyja mažos įmonės. Jos yra efektyvesnės, palyginti su didelėmis įmonėmis, kai keičia senus gaminius į naujus, geriau panaudoja darbo jėgą, lengviau skverbiasi į užsienio rinkas.
Smulkaus verslo įmonės Lietuvoje yra perspektyvios. 1994 metais pagrindinės šalies verslininkų veiklos sritys buvo:
prekyba 48,4%
gamyba 37,6%
profesinės, verslo paslaugos 11,7%
gamybos paslaugos 10,5%
buitinės paslaugos 10,2%
poilsio industrija 5,8%
transporto, sandėliavimo paslaugos 5,5%
Ekonomistai ir sociologai nustatė, kad šiuolaikinės ekonomikos sąlygomis būtent smulkus ir vidutinis verslas yra pagrindinis naujų darbo vietų šaltinis. Be to, mažos firmos gali greičiau ir lanksčiau reaguoti į mokslo ir technikos bei technologijos naujoves, jautriai pastebėti rinkos finansinius pokyčius, gana operatyviai tenkinti smulkių serijų ir vienetinės produkcijos gamybos poreikius (kas ypač aktualu), gali geriau naudoti laisvus darbo išteklius, tenkinti pavienių užsakovų pageidavimus, nes jos dažnai būna arčiau užsakovų ir tuo būdu operatyviai užpildo rinką trūkstamomis prekėmis ir paslaugomis.