Informacijos kaupimo, saugojimo, perdavimo ir apdorojimo priemonės (konspektas)
Didžiulį perversmą saugant informaciją padarė spausdintas žodis. Išradus spausdinimo mašiną, buvo galima pigiai ir greitai dauginti knygas. Jos tapo prieinamos visiems. Spaudiniuose kaupėsi labai daug informacijos.
Raštas tinka ne tik informacijai saugoti, bet ir jai perduoti. Rašytinę informaciją perduoda paštas, knygynai, spaudos kioskai, bibliotekos, skaityklos. Tai- paprasčiausias informacijos perdavimo būdas. Bet jis lėtas, nes reikia pervežti patį informacijos užrašą (knygą, laikraštį, žurnalą).
Informacijos perdavimą labai pagreitino elektrinės bei elektroninės ryšio priemonės- telegrafas, telefonas, radijas, televizija. Informacija pradėta perduoti didžiausiu iki šiol žinomu greičiu- šviesos greičiu.
Žmogus stengiasi automatizuoti ne tik fizinį, bet ir protinį darbą – informacijos apdorojimą. Šiam tikslui buvo sukurtos elektroninės skaičiavimo mašinos (ESM). Pirmosios ESM tik skaičiavo, tačiau jų taikymo sritis nuolat plėtėsi. Dabartinės skaičiavimo mašinos gali įvairiausiai apdoroti informaciją: versti iš vienos kalbos į kitą, užsakyti bilietus ir t.t. Todėl jos pradėtos vadinti ne ESM, o informacijos apdorojimo mašinomis. Pastaruoju metu vis dažniau jos vadinamos kompiuteriais.
Pirmoji skaičiavimo priemonė buvo pirštai;
Vėliau imta naudoti daiktus: lazdas su įpjovomis,, virves su mazgais;
V a.pr. Kr. Atsirado abakas (lenta, suskirstyta į juostas ant kurios dėliojami akmenukai)
1642 m – Paskalis išrado įrenginį , kuris mechanizuotai atliko skaičių sudėtį; (Pascalina)
1673 m – Leibnicas sukonstravo aritmometrą, kuriuo naudojantis jau buvi galima atlikti 4 aritmetikos veiksmus (veiksmus pasirinkdavo ir rezultatusd užrašydavo pats žmogus);
1801m Žakardas sukūrė visiškai automatizuotas stakles.jos valdomos performuotomis kortomis.
1882m Holeritas suprojektavo gyventojų surašymo duomenų apdorojimo mašiną – tabuliatorių.
XIX a. pirmoje pusėje Bebidžas pabandė sukonstruoti Analinę mašiną, kuri veiksmus turėjo atlikti pati. Bet jis nebaigė kurti. Tačiau baigė sukurti pagrindinius principus, kuriais remdamasis Eikenas 1943 m, panaudodamas jau XX a. sukurtas elektromagnetines reles, sumontavo tokią mašiną “Mark – 1″.
1943 m. JAV grupė specialistų, kuriai vadovavo Močlis ir Ekertas, sukonstavo tokią pat mašiną tik vietoj relių naudojo elektronines lempas.
1945 m prie mašinos kūrimo prisidėjo Neimanas. Jis suformulavo aiškius universalių skaičiavimo įrenginių veikimo principus.
1949 m. buvo sukonstruotas pirmasis kompiuteris , kuriame įkūnyti Neimano principai. (sukonstravo Uilksas);
Susiję įrašai:
- Algoritmavimo bei programavimo kultūros elementai (konspektas)
- Uždavinių sprendimo kompiuteriu etapai (konspektas)
- Algoritmo sąvoka ir savybės (konspektas)
- Taikomoji programinė įranga (konspektas)
- Operacinės sistemos ir jų paskirtis (konspektas)