Patariu.lt   Studijos   N-18   Sapnininkas   Receptai

Informacijos matavimas, matavimo vienetai. Informacijos kiekis (konspektas)

Kiek gauname naujos informacijos, tiek padidėja mūsų žinios. Ar galima išmatuoti informacijos kiekį?

Informacijos kiekio apibrėžimą ir jos matavimo vienetą 1948m. pateikė informacijos teorijos pradininkas Klaudijus Šenonas.

Informacijos kiekis, kurį perduoda vienas iš dviejų vienodai tikėtinų atsakymų (pvz. TAIP arba NE ) į klausimą, vadinamas bitu.

Norint atspėti skaičių iš intervalo nuo 1 iki 8 geriausiu atveju reikės 1 klausimo, blogiausiu 7, tačiau galima pateikti klausimus taip, kad intervalas sumažėtų pusiau. Pvz.: ar skaičius didesnis už 4, tolesni klausimai priklauso nuo atsakymų. Šiuo atveju atspėti skaičiui reikėtų 3 klausimų.

Nagrinėtame pavyzdyje bitas buvo informacijos kiekis, sumažinantis skaičių intervalą perpus. Vadinasi, su kiekvienu atsakymu gavome vieną bitą informacijos, iš viso- 3 bitus. Intervalą sumažinus perpus, žinios padidėja du kartus. Todėl galima sakyti, kad bitas informacijos kiekis, padidinantis žinias du kartus. Dalijant pradinį intervalą, kurio ilgio negalima išreikšti 2n , atsiranda tarpinių intervalų, kurių ilgis lygus nelyginiam skaičiui. Tokį intervalą tenka dalyti į apyligias dalis. Dėl to būtinių klausimų skaičius gali skirtis vienetu. Pavyzdžiui, norėdami atspėti intervalo [1; 5] skaičių, turime pateikti 2 arba 3 klausimus, nes skaičiaus 5 artimiausieji sveikieji skaičiai, išreiškiami dvejeto laipsniu, yra 22 ir 23, t.y. 22 < 5 < 23.

Pats mažiausias kompiuterio atminties elementas įsimena vieną duomenų bitą.

Bitas yra ir kompiuterio atminties talpos matavimo vienetas. Praktikoje dažniau vartojamas didesnis matavimo vienetas baitas. 8 bitai sudaro vieną baitą. Vienu baitu galima užkoduoti vieną raidę, skaitmenį, skirybos ar operacijos ženklą.

1 kilobaitas- 210 baitų.

1 megabaitas- 220 baitų.

1 gigabaitas- 230 baitų.

Susiję įrašai:


Hey.lt - Nemokamas lankytoj� skaitliukas