Informacinio modeliavimo samprata (konspektas)
Objekto atitikmuo kurioje nors kalboje vadinamas to objekto paveikslu (mene) arba modeliu (moksle ir technikoje).
Informaciniai modeliai gaminami iš raidžių. Patys paprasčiausi informacinio modeliavimo atvejai yra įvairūs žymenys. Tai labiausiai paplitęs informacinio modeliavimo būdas, su kuriuo turime reikalų kiekviename žingsnyje. Nuo pat pirmųjų savo gyvenimo minučių žmogus susiduria su informaciniu savo paties modeliu. Gimimo liudijimas ir pasas taip pat yra informaciniaiasmenų modeliai. Taigi mums gerai žinomas objekto pavadinimo veiksmas yra ne kas kita kaip paprasčiausias informacinio modeliavimo atvejis. Modelis čia yra objekto vardas. Dažnai pavadinimą, vardą savo sąmonėje sutapatiname su pačiu objektu. Pvz., 7 iš tikrųjų yra ne pats skaičius, o tik jo vardas (skaitmuo 7), o tokių vardų jis turi ir daugiau: VII (romėniškasis skaičius), 111 (dvejetainėje skaičiavimo sistemoje) ir t.t.
Tam tikra prasme bet kurį informacinį modelį galime laikyti daugiau ar mažiautiksliu, specialiu objekto vardu. Tačiau vardais įprasta laikyti tik paprasčiausias iš raidžių sudarytas struktūras, sudėtingesnės įvardijamos tiesiog informaciniais modeliais. Taigi, pažymėdami arba pavadindami objektą, iš esmės pačiu paprasčiausiu būdu sukuriame informacinį jo modelį. Informaciniai modeliai kuriami iš paprasčiausių raidžių. Modeliuojamo objekto tyrimo, analizės logiką galima išreikšti keliais postulatais.
1) Visa susideda iš dalių, kurias vadinsime elementais.
2) Elementams būdingos tam tikros savybės.
3) Elementai susiję tarpusavyje tam tikrais ryšiais.
Elementus pavaizdavę taškais, skrituliukais ar kuo nors panašiu plokštumoje, o jų ryšius- kokiomis nors linijomis, gautume modelio struktūros grafinį vaizdą, vadinamą struktūros grafu. Paprastai modelio sudarymas prasideda ne nuo savybių aprašymo ar operacijų su modeliu tyrimo, o nuo elementų ir jų ryšių nustatymo. Ši modelio kūrimo fazė vadinama struktūrizavimu.
Kurdami nejudančių objektų ir jų judėjimo bei judėjimo priežasčių informacinius modelius, iš tikrųjų gauname dviejų skirtingų tipų modelius:
1. Pirmojo tipo modeliai apibūdina, iš ko susideda objektas, kaip susijusios jo dalys. Tai panašu į geometrinį aprašą. Ten tiriami atstumai, kampai ir proporcijos. Todėl šio tipo modelius vadiname klasifikaciniais. Su jais dirbama kompiuterinėmis duomenų bazių, žinių bazių, ekspertinių sistemų programomis.
2. Modeliuojant judėjimą, pvz., dangaus kūnų, pagrindinis akcentas persikelia kitur. Tačiau svarbiausia šiuo atveju žinoti, kaip modelis iš esamos būsenos pereina į būsimą ar kokią būseną iš visų galimų jis įgyja judėdamas. Tokius modelius vadiname dvinariniais. Jie plačiai taikomi kompiuteriu modeliuojant fizikos tiriamus procesus arba kuriant programinę įrangą, skirtą techninių įrenginių valdymui. Paprasčiausi dvinariniai modeliai gali būti sukurti programomis, kurias įprasta vadinti skaičiuoklėmis.
3. Trečiojo tipo informaciniai modeliai yra kalbiniai, kurie modeliuodami modeliavimo priemones, iš esmės yra meta modeliai. Ypatingu informacinų modelių tipu laikome modeliavimo priemonių (kalbos) modelius.
Susiję įrašai:
- Algoritmavimo bei programavimo kultūros elementai (konspektas)
- Uždavinių sprendimo kompiuteriu etapai (konspektas)
- Algoritmo sąvoka ir savybės (konspektas)
- Taikomoji programinė įranga (konspektas)
- Operacinės sistemos ir jų paskirtis (konspektas)