Inžinerinė grafika
22.Piramidės kirtimas plokštuma. Sankirtos linijos F projekciją 1″2″3″ randame iš karto, o horizontalinę- ryšio linijų pagalba suprojektavę taškus į atitinkamas briaunas. Taškui už 2′ rasti naudojama horizontalinė pl-ma B, kuri iškerta trikampį, lygiagretų pagrindo trikampiui. Kadangi išklotinėje atidedami tikri dydžiai, šoninių briaunų SA, SB, SC tikruosius ilgius randame pasukdami apie ašį, statmeną projekcijų pl-mai ir einančią per viršūnę SC. Pagrindo briaunų tikrieji ilgiai yra horizontalinė projekcija, nes trikampis ABC lygiagretus H projekcijų pl-mai.
23.Cilindro kirtimas plokštuma. Plokštuma L(alfa) cilindro paviršiuje iškerta elipsę, kurios didžioji ašis 12, mažoji ašis 33. Profilinėje projekcijoje taškas 3 yra paskutinis matomas taškas. Sankirtos linija H projekcijoje sutampa su pagrindo apskritimu, todėl, turint du taškus projekcijos( F ir H), randame trečią. Išklotinė atliekama kaip ir prizmei išvyniojimo būdu, tik vietoj trikampio pagrindo kraštinių tikrųjų dydžių, atidedame nuotolį tarp atskirų taškų sudaromųjų horizontalinėje projekcijoje. Cilindro paviršiuje plokštuma gali iškirsti: 1) apskritimą, kai L pl-ma statmena sukinio ašiai;2) elipsę, kai pl-ma kerta kraštines- sudaromąsias;3) dvi sudaromąsias, kai pl-ma lygiagreti ašiai. Pvz. rasti cilindro ir frontaliai projektuojančios pl-mos sankirtos liniją.
24.Kūgio kirtimas plokštuma. Kūgyje plokštuma gali iškirsti: 1) apskritimą, kai pl-ma statmena kūgio ašiai(L(alfa)); 2) elipsę, kai pl-ma pasvirusi į kūgio ašį (B(beta));3) porą sudaromųjų, kai eina per kūgio viršūnę(Q); 4) parabolę, kai pl-ma lygiagreti kūgio sudaromajai(S); 5) hiperbolę, kai pi-ma lygiagreti kūgio ašiai(R). Uždavinys: rasti kūgio ir projektuojančios pl-mos sankirtą. Kūgio paviršiuje iškirstos elipsės frontalinę projekciją randame iš karto. Didžioji elipsės ašis 12, mažoji- 33. Paskutinis matomas taškas yra 5(profilinėje projekcijoje), horizontalinėje projekcijoje randamos pl-mos III pagalba, kuri kūgio paviršiuje iškerta apskritimą. Analogiškai randame taškus 3 ir 4. Taškas 6, rastas sudaromųjų SA pagalba. Rasim kirtinio tikrąjį dydį. Kirtinio tikrąjį dydį randam pasukimu apie ašį, statmeną frontalinei pl-mai iki lygiagrečios padėties horizontalinei projekcijų pl-mai. Pasukus 21“-11” galime pernešti į mums patogią vietą.
25.Rutulio sankirta su plokštuma. Visos plokštumos rutulio paviršiuje iškerta apskritimus. Šiuo atveju horizontalinėje projekcijoje apskritimas projektuojasi tiese 1’2′, o frontalinėje- elipse, kurios didžioji ašis 3″3″, o mažoji 1″2″. Taškas 4- paskutinis matomas taškas. Bendrieji taškai randami frontalinių pl-mų pagalba.
26.Dviejų briaunainių sankirta. Norint rasti dviejų briaunainių sankirtą reikia rasti visų pirmojo briaunainio briaunų sankirtos taškus su antrojo sienomis ir antrojo briaunų sankirtos taškus su pirmojo sienomis. Tai yra tiesės ir pl-mos sankirtos taško radimas. Paprastai vienas briaunainių yra projektuojantysis, todėl ir viena sankirtos linijos projekcija sutampa su briaunainio sienų projekcija. Šiuo atveju 1″2″3″4″5″6″7″. Horizontalinei projekcijai rasti naudojamos pagalbinės horizontalinės pl-mos, kurios piramidės paviršiuje iškerta trikampius ABC. Sankirtos linija- uždara, laužtinė linija, kurios viršūnės randasi briaunainių briaunose. Sankirtos linijos matoma ta dalis, kurios taškai matomi dviejų paviršių atžvilgiu.
27.Briaunainio ir sukinio sankirta. Briaunainio ir sukinio sankirtos linija- yra plokščios kreivės su lūžio taškais briaunose. Rasime rutulio ir frontaliai projektuojančios prizmės sankirtą. Frontalinės sankirtos linijos projekcija sutampa su prizmės šoninio paviršiaus frontaline projekcija. 123 atskirų kreivių jungimosi taškai vadinami lūžio taškais. 4- paskutinis matomas taškas. Horizontalines taškų projekcijas randame kaip projekcijas taškų, priklausančių rutulio paviršiui. Tai yra horizontalinių pl-mų, kurios rutulio paviršiuje iškerta skirtingo diametro apskritimus.
28.Kreivų paviršių sankirta. Yra sekantys sankirtos linijų atvejai, kai ašys: 1) sutampa;2) prasilenkia;3) lygiagrečios;4)kertasi…………………………………….
29.Dviejų cilindrų sankirta. Turime du sankirtos linijos atvejus: 1)abu cilindrai turi bendrą simetrijos pl-mą R. Tada frontalinėje projekcijoje kertasi kraštinės sudaromosios taškuose 1″2″ ir matomoji sankirtos linijos dalis uždengia nematomą. 2)cilindrų ašys prasilenkia ir tuo pačiu kraštinės sudaromosios. Sankirtos linijos horizontalinė projekcija žinoma. Ji randasi didžiojo cilindro lanke. Frontalinei projekcijai rasti naudojamos pagalbinės frontalinės pl-mos, kurios abiejuose cilindruose iškerta sudaromąsias, jų sankirtoje ir surandamos taškų projekcijos: a) artimiausias; b) tolimiausias; c) paskutinis matomas taškas. Kai susikertančių sukinių ašys sutampa sankirtos linija visada apskritimas. Rasti sankirtos liniją, kai ašys kertasi ir turi bendrą simetrijos pl-mą R. Sankirtos linijos keturis taškus gauname kraštinių sudaromųjų sankirtoje, kitaip sakant perkirtus pl-ma R. Iš ašių sankirtos taško O” brėžiame patį mažiausią rutulį taip, kad vieną paviršių kirstų, o kitą liestų. Vieną liečia apskritimu, o kūgį kerta dviem apskritimais, kurie frontalinėje projekcijoje projektuojasi tiesėmis. Jų sankirtoje randami labiausiai nutolę taškai 5,6. Taškų horizontalines projekcijas randame nubrėžę atitinkamus apskritimus ir nuprojektavę ant jų esančius taškus. Didesnės sferos nei R=0″4″ brėžti netikslinga.
30.Sraigtinės linijos ir sraigtiniai paviršiai. Jei taškas juda apskrito cilindro sudaromąja pastoviu greičiu, o cilindras tuo pat metu sukasi tolygiai kampiniu greičiu, apie savo nejudamą ašį, tai šis taškas erdvėje nubrėžia cilindrinę sraigtinę liniją. Cilindrinės sraigtinės linijos horizontalinė projekcija sutampa su pagrindo apskritimu, o frontalinė sinusoidė. Sraigtinės linijos pakilimo aukštis vieno apsisukimo metu(h) -
sraigtinės linijos žingsnis. Sraigtinė linija- dešinioji, jei matomoji jos dalis kyla į dešinę, ir kairioji- kai į kairę.
31.Sriegiai. Sriegis- pastovaus profilio sraigtinis griovelis suformuotas cilindrinės ar kūginės formos paviršiuje. Sriegio viršūnės- sriegio profilio viršūnė. Sriegio pašaknys-sriegio profilio įdubos. Sriegio sanbėgės-paskutinė nepilna sriegio vija. Standartas nustato sutartinio vaizdavimo taisykles, taikomas visų tipų sriegiams techniniuose brėžiniuose. Sutartinis žymėjimas. Matomos sriegio viršūnės vaizduojamos ištisine linija, o pašaknys- plona linija. Simbolis nurodo sriegio tipą( M- metrinis, trikampio profilio; KM- įsriegta ant kūgio, kūginis metrinis; 1″=25,4mm.- colinis…).