Įrankinės miltelinės medžiagos
Visas įrank. Milt. medž. galima suskirstyti:
1. Karbidinės milt. medž.
2. Keraminės milt. medž.
3. Milteliniai įrankiniai plienai
Seniausiai naudojamas (1) vadinamos kietmetaliais: WC-CO, WC-TiC-(Tu, N)C+CO
Jas sudaro metalai karbidų milt. surišti kobaltu. Supresavus ruošinius iš karbidų ir kobaltų milt. mišinio, jie yra sukepinami prie 1300-1450 0C vakuume. Sukepinimo metu lydosi kobalto ir karbidų eutechtika ir susidariusi skysta fazė sulydo ir suriša karbido daleles. Kietlyd., kuriuose nedaug kobalto (BK2, BK6) naudojami pjovimo įrankiuose, o turintys daug kobalto (BK20) naudojami štampams. Tačiau šiuo metu brangus metalas volframas, todėl jis keičiamas kietmetaliu be volframo. Juose vietoj volframo naudojamas kobaltas, geležis ar metalas. Keraminės milt. medž. skirstomos į oksidines keramines, oksidines metalines ir oksidines karbidines įrankines medž.. Oksidinė keramika sudaryta iš Al, Cr, Fe, Mg, Si oksidų mišinio. Supresuoti gaminiai sukepami 1700-1800 0C ore. Mg lyd. su Al oksidu duoda amorfinę stiklo masę, kuri suriša kitų karbidų oksidus. Oksidinė metalinė keramika gaminama iš Al oksido pridėjus 2-10% molibdeno arba Cr. Ruošiniai sukepinami prie 1800 0C įanglinančioje aplinkoje. Lyginant su oksidine keramika ji yra mažiau trapi. Oksidinė karbidinė keramika gaminama iš Al oksido pridėjus nuo 20-40% karbido arba molibdeno ir volframo karbido mišinio. Jie sukepinami 1800-1950 0C H aplinkoje. Jos daug kietesnės už kietmetalius. Milteliniai įrankiniai plienai pasižymi geresne struktūra, negu tokios pat sudėties kompaktiški plienai, todėl jie mažiau deformuojasi grūdinant ir yra patvaresni. Neigiama savybė – jie korongi, todėl prastesnės jų mech. savybės.