Ispanija (referatas)
ISPANIJA DAUGELIUI ASOCIJUOJASI su Kristupu Kolumbu, Pablu Pikasu, Salvadoru Dali, korida ir flamenku. Kiti mano, kad Ispaniją suprasti nelengva dėl jos dvilypumo, mat tame pačiame žmoguje dera ir Don Kichotas, ir Sanča Pansa… Teisūs tie,kurie šią žemę įsivaizduoja su aukštais kalnais ir sniegu apdengtomis jų viršūnėmis,šlaitais, išgrąžintais pilkšvų alyvmedžių, mato slėniuose auginančius citrinmedžius ir baltus kaimelius su virš jų iškilusiomis bažnyčiom, primenančiom maurų pastatytas pilis. Šiai šaliai nesvetima ir mėlynai žalia Viduržemio jūra su saulėtais paplūdimiais. Štai Maljorka garsi ne tik savo kurortais bet ir Dracho olomis, kuriose stalagmitų ir stalakitų nėriniai pinasi su orkestro muzika. Ispanija buvo daugelio šalių atradėja ir valdovė, tai kraštas, kur kryžiuojasi Vakarų ir Rytų kultūra.
Tai žavi, spalvinga šalis, stebinanti daugelio amžių architektūrinių formų ir stilių įvairove, šokiais ir korida. Jos istorija skausminga ir turtinga, ji matė graikus ir finikiečius, romėnus ir arabus, inkviziciją ir fašizmą. Kai kurie statiniai ir gyvenimo būdas mena archajinius laikus. Pavyzdžiui, Pietų Europoje žmonės gyvena uolose ar pusiau uolose – pusiau žeminėse.
Pasaulyje gyvena apie 38,4 mln.ispanų. diduma jų yra Europoje ir Amerikoje. Pirėnų pusiasalyje išsiskiria kaip ir atskiros jų etninės bendrijos. Čia gyvenantiems ispanams būdinga tai, kad dauguma jų nevartoja terminų “ispanas” ar “ispanų tauta”. Baskai, katalonai, aragonai, kanarai, kastiliečiai, valensiečiai mąsto apie sričių nepriklausomybę, tad pirmiausia jie sako: ” aš esu baskas ir ispanas”. Dominuoja ispanų kalba, bet skiriasi dialektai (kaip ir Lietuvoje žemaičių, suvalkiečių, aukštaičių, dzūkų), pavyzdžiui, Aragono, Kastilijos, Asturijos ir kitų sričių tarmės.
Šv.Šeimynos bažnyčia – Barselonos simbolis. Pirmieji žmonės šiame rojaus kampelyje apsigyveno prieš 4000 metų. Miestas pradėtas statyti VI a.pr.Kr.,o dabar miesto aglomeracijoje gyvena apie 4 mln.žmonių. Miesto širdis – tai teritorija tarp jūros ir kalnų. Rytinė dalis siejasi su Viduržemio jūra, vakaruose ir šiaurės vakaruose Pelado ir Tibidabo kalvos, opietvakariuose Monjurko kalva, kur 1992 m.vyko vasaros olimpinės žaidynės.
Barselona – tai tarsi šalies slenkstis,meno ir istorijos lopšys, kupinas tradicijų ir legendų, kur kiekvienas akmuo, kiekvienas kreivių, siaurų gatvelių posūkis ką nors mena. Šiandieninis Barselonos miesto veidas nepakartojamas ir viliojantis kaip jūros banga. Jo puošybai daugiausia nusipelnė architektas A.Gaudis. A.Gaudis (1852 – 1926) tapo žymia figūra architektūroje. Jo kūriniai ypač vertinami. Uostą čia įkūrė kartaginiečiai IIIa. Pr.Kr. XIII-XV a.jis klestėjo, veržėsi su Genuja ir Venecija. XVIIa.čia buvo kataloniečių kovos su absoliutizmu centras. Nuo 1937 iki 1939 m.sausio 26 d.Barselona buvo laikinoji Ispanijos sostinė. Tad ši žemė matė iberus, keltus, graikus, kartaginiečius (šie čia įkūrė Barsino gyvenvietę, pavadintą Hanibalo tėvo garbei – dabartinę Barseloną ), romėnus, maurus ir frankus. Tai trijų epochų miestas : viduramžių, naujųjų amžių ir dabarties. Pirmąjį laikotarpį atspindi gotikinis kvartalas. Šiame nedideliame kvartale galima atsekti, kaip gyveno pirmieji miestiečiai. Ir dabar triukšmingiausioje Rambles galima matyti vaidinimų, gatvės muzikantų ir dailininkų, skubančių ir dykinėjančių žmonių. Vėlesnės statybos niekuo nesiskiria nuo kitų didžiųjų Europos miestų.
ISPANIJOS KLIMATAS YRA panašus į visų Pietų Europos valstybių klimatą. Ispanijos šiaurės vakarai vadinami žaliąja Ispanija. Šioj Pirėnų pusiasalio dalyje iš vakarų į rytus driekiasi Kantabrijos kalnai. Jie lyg siena užtveria kelią drėgnoms Atlanto vandenyno oro masėms. Todėl šioje pusiasalio dalyje iškrinta daugiausiai kritulių (1500 – 2000 mm/m.).
Tikra šiaurės vakarų priešingybė – tai Saharos dykumos veikiama pietryčių Ispanija. Sausiausia vieta šioje srityje – Almerijos miestas ir jo apylinkės. Kritulių čia iškrinta mažiausiai Europoje – 200-300 mm/m.,nes Siera Nevados kalnai trukdo drėgnoms oro masėms iš vakarų patekti į šią sritį. Todėl Almerijos srities augmenija labai yra skurdi – panaši į pusdykumės.
Pirėnų pusiasalio viduryje plyti Mesetos plokščiakalnis. Klimatas čia vėsesnis nei pakrantėse. Žiemą dažnai pasninga, spusteli šalčiai.
KOLUMBO MIESTAS. Andalūzija – didžiausia ir romantiškiausia Ispanijos provincija. Tai skambančių gitarų, grakščių flamenko šokėjų, juodas mantilijas dėvinčių sinjorų su raudonais gvazdikais plaukuose miestas Sevilija, kur įsimylėjėliai po langais traukia serenadas. Toks šio miesto įvaizdis. XVa.iš Sevilijos uosto išplaukė Kristupo Kolumbo pirmoji ekspedicija. Sevilija laikoma Andalūzijos širdimi ir jos karūna. Sevilija laikosi ant keturių stulpų. Tikriausisi apie šį miestą yra pasakęs prancūzų rašytojas T.Gotjė : “Selvija mažai rūpinasi vakardiena, bet dar mažiau rytdiena“. Iš tikrųjų, taip tvirtina daugelis, šis miestas gyvena šia diena. Kad vaikščioji šio miesto aikštėmis ir siaurutėmis gatvelėmis, kur kaimynai kitoje gatvės pusėje per langą ištiesę rankas sveikinasi viens su kitu, neatsidžiaugi miesto rimtimi, grožiu ir
skleidžiama šiluma. Gal tik kiek keistai atrodo Amerikos aikštėje (paplitęs Baltųjų balandžių aikštės pavadinimas) katinų ir balandžių “geranoriška“ kaimynystė. Visų dėmesį patraukia Sevilijos katedra ir aplink ją susispietę įmantrūs “taxi” – arkliais pakinkytos karietos. Katedra iškilusi vietoj senosios mečetės, iš kurios likęs tik Apelsinme-džių kiemas ir Chiraldos bokštas.
Mečetę ir jos 250 pėdų aukščio minaretą pradėjo statyti garsus maurų architektas Goveris. Minareto viršūnėje buvo keturi dideli aukso rutuliai. Tačiau per žemės drebėjimą jie nugriuvo. Jų vietoje buvo užkelta Tikėjimo
triumfo statula. Vėjui pučiant, ji sukasi, dėl to Sevilijos gyventojai ją pavadino Giralda. Ši katedra yra trečioji pagal dydį ( po šv. Petro – Londone).
ISPANIJA EKONOMIŠKAI STIPRESNĖ šalis nei Portugalija ir Graikija. Tačiau Europos Sąjungoje ji priskiriama prie ekonomiškai atsiliekančių. Pastaraisiais dešimtmečiais pramonė šioje šalyje plečiama sparčiais tempais. Pasaulio pripažinimą pelnė Ispanijos mašinų pramonės produkcija: laivai, automobiliai ir tt. Pagal lengvųjų automobilių gamybą Ispanija pralenkė Didžiąją Britaniją ir šiuo metu ji yra ketvirtoji Europoje.
Įvairių šalies sričių ekonomikos lygis nevienodas. Turtingiausia Katalonija ekonomikos lygiu beveik nesiskiria nuo stipriausių ES valstybių. Aplink šalies sostinę Barseloną susitelkusi gausybė pramonių įmonių. Kita Ispanijos pramonės sritis – Baskų kraštas Ispanijos šiaurėje. Tolstant nuo Prancūzijos, Ispanijos sričių ekonomika silpnėja. Silpniausia ji – vakaruose esančiose Galisijoje ir Estremaduroje bei pietuose – Andalusijoje. Nors ši sritis garsėja subtropikų žemės ūkio kultūromis, tačiau tai viena vargingiausių Ispanijos sričių. Šo krašto gyventojų buityje ir tradicijose yra daug senovėje čia viešpatavusių arabų (maurų) pėdsakų. Daugelis Andalusijos miestų panašūs į gretimos Afrikos šalies – Maroko – gyvenvietes.
Ispanija yra antra pagal daugiausiai alyvuogių pasaulyje išauginančių valstybių.
Ispanija lyg Afrika : labai karšta, gatvėmis vaikšto drambliai, esti didžiuliai turgūs su begalybe vaisių…