Įvadas į patologiją
Patologija yra mokslas apie ligas:
- jų priežastis (etiologija),
- išsivystymo mechanizmus (patogenezė),
- ląstelėse ir audiniuose sukeltus pakitimus (morfologija),
- morfologinių pažeidimų funkcinius padarinius, stebimus klinikoje.
1. Patologijos uždaviniai
Terapija Ligų priežastys, atsiradimas ir
padariniai
Diagnostika Mokslo tyrimas
Mokymas ir specialistų rengimas
1.1. Diagnostika
citologija
intra vitam intraoperacinis greitų pjūvių tyrimas
biopsijos
Diagnostika
post mortem – autopsija
1.2. Mokymas
Bendroji patologija
Etiologija: ligų priežastys (sukeliantys veiksniai)
Bendrieji dėsningumai Patogenezė: patologinių veiksnių poveikis
į organizmo reakcijų eigą
Specialioji patologija
Ligų organospecifiniai radiniai ir simptomai pagal bendruosius dėsningumus
1.3. Sveikata – adaptacija – liga
Sveikata: visiškos fizinės, dvasinės ir socialinės geros savijautos būsena, t.y.
subjektyvus fizinių ir dvasinių pažeidimų nebuvimas ar atitinkamų
liguistų pakitimų nebuvimas.
Adaptacija: reakcija į fiziologinius ar patologinius dirgiklius, įskaitant padidintą
ar sumažintą krūvį.
Liga: subjektyvus ar objektyvus kūno ir dvasios-sielos sveikatos pažeidimas, kai
individas tampa reikalingas pagalbos.
1.4. Organizmo mirtis
- tai fazėmis vykstantis gyvybinių funkcijų praradimo procesas:
- agonija,
- klinikinė mirtis,
- vita reducta,
- centrinė smegenų mirtis,
- biologinė mirtis.
Ląstelių ir audinių pažeidimas
1. Priežastys ir mechanizmai:
pažeidžiamas ląstelės membranos vientisumas,
padidėja pralaidumas, skverbiasi Na, H2O,
ląstelė pabrinksta (ląstelės edema),
pažeidžiamas Ca2+ siurblys – ląstelėje gausėja Ca2+
aktyvuojamas Na+ ir Ca2+ ATF azės,
netenkama ATF,
kaupiasi piruvatai, laktatai,
anaerobinė glikolizė,
mažėja intraląstelinis pH,
negrįžtamas ląstelės medžiagų apykaitos sutrikimas.
1.1. Žalojantys veiksniai:
deguonies trūkumas (hipoksija),
infekciniai veiksniai – virusai, bakterijos ir kt.
cheminiai veiksniai, vaistai,
imuninės reakcijos,
mitybos sutrikimai,
genetiniai defektai,
fizikiniai veiksniai.
2.2. Bendri ląstelių pažeidimo mechanizmai:
2.1. Susidūrimas su endogeninėmis substancijomis ar kofaktoriais:
2.2. Aktyvuotas O2 ir reaktyvūs tarpiniai O2 produktai:
suardomi membranų lipidai,
modifikuojamos baltymų sulfhidrilinės grupės,
pažeidžiama DNR grandinė.
2.3. Kalcio homeostazės pažeidimas:
intraceliulinis Ca2+ susikaupimas.
aktyvacija: proteazių, transglutaminazių, fosfolipazių,
endonukleazių,
membranų, citoskeleto ardymas,
DNR hidrolizė.
3. Ląstelės pažeidimo morfologija
3.1. Grįžtami pakitimai
Elektroninė mikroskopija: mitochondrijų, lizosomų edema,
endoplazminio tinklo išsiplėtimas,
poliribosomų disociacija į monosomas,
ribosomų dispersija,
chromatino grumstai branduolyje,
intramembraninių dalelių agregacija,
pūslės ląstelės paviršiuje,
netenkama mikrogaurelių.
Šviesinė mikroskopija:
1. Paburkimas (edema): padidėja ląstelės apimtis dėl Na+ – K siurblio pažeidimo. Tai pirmoji beveik visų pažeidimo formų išraiška. Citoplazma blyški su šviesiom vakuolėm, hidropiniai pakitimai arba vakuolinė degeneracija.
Vystosi parenchiminiuose organuose: kepenų ląstelėse, inkstų kanalėlių epitelyje, širdies miokardo ląstelėse. Organas pablyškęs, didesnio svorio, mažesnės konsistencijos.
Priežastys: infekcija, hipoksija, intoksikacija, fizikiniai veiksniai.
2. Riebaliniai pakitimai: ląstelės citoplazmoje įvairaus dydžio vakuolės.
Vystosi: kepenų (steatozė) ir širdies (tigro širdis) ląstelėse, inkstų kanalėlių epitelyje.
Priežastys: intoksikacija, hipoksija, mitybos sutrikimai.
3.2. Negrįžtami pakitimai:
- citoplazmos acidofilija,
- ląstelės membranos defektai,
- organelių fragmentacija ir irimas,
- mitochondrijų matricos dideli amorfiniai sutankėjimai,
- lizosomų rupturos ir autolizė,
- endoplazminio tinklo lizė,
- mielino figūros,
- branduolio piknozė, ar kariolizė, ar karioreksis.
4. Ląstelės mirtis
- pažeidimo galutinė negrįžtama stadija.
Formos: apoptozė ir nekrozė.
4.1. Apotozė (gr.apoptose – nukristi, kaip nukrenta mirę lapai nuo medžio).
Genetiškai programuota (apoptozės genas) ląstelės mirtis.
Sutinkama: a) vystantis embrionui ir fiziologinės evoliucijos procesuose:
folikulų atrezija menopauzėje,
endometro suardymas menstruaciniame cikle.
b) patologiniuose procesuose: kepenų ląstelių prie virusinio
hepatito (Cousilman’o kūneliai),
tumoro ląstelių po terapijos,
prostatos po kastracijos,
parenchiminių ląstelių dėl T limfocitų.
Tai natūrali ląstelių keitimosi forma – išlaikoma pusiausvyra.
Morfologija: ląstelės eozinofilija,
branduolio piknozė, fragmentai ar jau nebeturi
ląstelė sumažėjusi, susiraukšlėjusi,
apoptozinės pūslės ir kūneliai,
uždegiminės reakcijos nebuvimas.
Patogenezė: Ca2 transglutaminazės aktyvacija,
proteinų suardymas,
H2O ir elektrolitų netekimas,
endonukleazės poveikis į DNR.
4.2. Nekrozė
Tai suma visų morfologinių pakitimų, sekančių ląstelės mirtį gyvame audinyje. Esmė: proteinų denatūracija ir enziminis ląstelės bei audinio komponentų suardymas.
Morfologija: šviesinė mikroskopija: eozinofilinė homogeniška citoplazma,
kariopiknozė, kariolizė, karioreksis, ląstelės edema, membranos išsipūtimai.
elektroninė mikroskopija.: endoplazminio tinklo cisternų išsiplėtimas, ribosomų, mitochondrijų suirimas, intraląstelinės mielininės figūros,
Ląstelės ištirpdymas yra lydimas uždegiminės reakcijos.
Patogenezė:
1. ATF netektis
2. Reaktyvių deguonies tarpinių produktų susidarymas.
Skirtumai tarp nekrozės ir apoptozės
| Nekrozė | Apoptozė | |
| Veiksniai | Hipoksija | Fiziologinė ar patologinė |
| Histologija | ląstelės paburkimas
koaguliacinė nekrozė organelų suplėšymas |
pavienės ląstelės chromatino kondensacija |
| DNR suirimas | atsitiktinis difuzinis | internukleosominis |
| Mechanizmai | ATF netektis
membranų pažeidimas laisvų radikalų žala |
genų aktyvacija
endonukleazė |
| Audinio reakcija | uždegimas | uždegimo nėra
apoptozinių kūnelių fagocitozė |
4.2.1. Nekrozės tipai
1. Koaguliacinė nekrozė: ląstelės proteinų denatūracija dėl staigios ischemijos
ar chemikalų (rūgštys):
Būdinga: širdžiai, blužniai, inkstams ir kt.
Makroskopiškai: nekrozės sritis blyški, tvirta, paburkusi - ischeminė nekrozė.
Vėliau: geltona, minkštesnë dėl leukocitų ir proteolizinės degradacijos.
Histologiškai: ankstyvose fazėse eozinofilija, dar išskiriamos ląstelės detalės.
Galima hemoraginė nekrozė dėl antrinio kraujo pritekėjimo (plaučiai).
2. Kolikvacinė nekrozė: dėl autolizės (ląstelės enzimai) ir/ar heterolizės (bakte-
rijų enzimai):
a) audiniuose turtinguose lipidais, lizosominiais fermentais bei kitomis
hidrolazėmis. Audinys greitai suminkštėja, suskystėja, susidaro ertmė (pseudocista) su ląstelių nuolaužomis (detritu), skysčiu.
Tipiška c.n.s.: encefalo-, mielomaliacija.
b) bakterinių uždegimų metu, audinyje susikaupus granulocitams (abscesas).
3. Kazeozinė (varškinė) nekrozė: ypatinga koaguliacinės nekrozės rūšis, sukelta mikroorganizmų, pvz. tuberkuliozės mikobakterijos.
Makro: židiniai pilkšvai-gelsvi, primena išdžiovintą šviežią varškę, ryškiai atriboti nuo supančio audinio.
Mikro: eozinofilinis amorfinis detritas be audinio struktūrų liekanų.
4. Fibrinoidinė nekrozė (=panaši į fibriną)
Kolageno ir elastinių skaidulų nekrozė, h-e dažosi intensyviai raudonai.
Priežastys: dažn. imunopatologiniai procesai
Sutinkama: kraujagyslių sienelėje, virškinimo trakto pepsinėse opose.
5. Gangreninė nekrozė: dažniausiai ischeminė galūnių nekrozė dėl kraujagyslių obturacijos sausoji gangrena (išdžiuvimas ir mumifikacija). Ischeminė koaguliacinė nekrozė g.b. bakterinės infekcijos modifikuota ir audinys suyra į purvinai žalią skystą masę – skystoji gangrena (plaučiai, virškinimo traktas).
6. Riebalinio audinio enziminė nekrozė: dėl virškinimo fermentų dažniausiai kasoje ir artimuose jai audiniuose ūmaus pankreatito atveju. Fosfolipazės ir proteazės suardo ląsteles, trigliceridai hidrolizinami į laisvas riebalines r., jungiasi su kalciu, susidaro kalkių muilas, matomas kaip kalkių baltumo nuosėdos nekrozavusio audinio pakraštyje.
4.2.2. Nekrozės baigtys
1. Nekrozės suardymas
Nekrozė ardoma demarkacinio volo neutrofilinių leukocitų enzimais, pakeičiama granuliaciniu, vėliau randiniu audiniu, defekto užgijimas (reparatio).
Kolikvacinė nekrozė – susidaro cistos.
2. Sukalkėjimas
Ekstraceliuliariai susikaupia kalcio druskos – distrofinis sukalkėjimas (kalcifikacija), pvz., varškinės nekrozės židiniuose prie tbc, ateroskleroziniuose kraujagyslių pakitimuose, uždegimo pakenktuose širdies vožtuvuose, prie naviko nekrozės.
3. Opų susidarymas
Vidiniuose ar išoriniuose paviršiuose (gleivinės, oda) atsidalinus nekrozinėms masėms, susidaro kraterio formos defektas (skrandžio opa), gyja susidarant granuliaciniam audiniui.
5. Praktiškai svarbios ląstelių ir audinių pažeidimo priežastys
5.1. Deguonies trūkumas (ischemija, hipoksija) viena iš svarbiausių ir dažniausių
Grįžtami pakitimai:
- anksti ir paprastai ląstelės edema: pažeidžiamas oksidacinis
fosforilinimas
- sumažėja ATF
- sutrinka Na+ siublys
- ląstelėje kaupiasi Na+, H2O
Negrįžtami pakitimai:
- mitochondrijų suardymas
- plazmos membranų pažeidimas
- lizosomų pažeidimas, enzimų patekimas ir aktyvacija
- ląstelės ir branduolio komponentų suvirškinimas
Svarbiausia:
a) ATF netekimas,
b) ląstelės membranų pažeidimas
(progresuojantis fosfolipidų netekimas, citoskeleto nenormalumai,
toksiniai deguonies radikalai, lipidų suirimo produktai,
intraląstelinis kalcis).
Ypatingai jautrios aukštai diferencijuotos ląstelės (ganglinės, miokardo, inkstų kanalėlių epitelis).
5.2. Laisvi deguonies radikalai
Sv.vaidmuo:
1. tiesioginis ląstelių pažeidimas ūmių ir chroninių uždegimų metu (fagocitai produkuoja O2 radikalus),
2. kaip mediatoriai ar promotoriai cheminėje kancerogenezėje.
Pažeidimo mechanizmas
Superoksidas ® Fc3 ® Fc2 + H2O ® hidroksilradikalai
membranos pažeidimas
6. Tarpląstelinės medžiagos pažeidimas
Tarpląstelinę medžiagą sudaro: pagrindinė substancija, struktūriniai baltymai (kolagenas, elastinas ir kt.)
Įv. sintezės ir audinio grandžių pažeidimai gali pasireikšti įgimtais ar įgytais patologiniais pakitimais.
1. Kolagenopatijos įgimtos ligos dėl genų defektų. Pvz., Ehlers-Danlos sindromas
(apie 8 variantus).
Dėl prokolageno sintezės pažeidimo atsiranda:
- odos hiperelastiškumas
- padidėjęs odos ir organų plyštamumas,
- padidėjęs sąnarių paslankumas, polinkis kraujuoti,
- akių pakitimai: melsvos skleros, tinklainės atšokimas, glaukoma,
- aortos dissekuojanti aneurizma.
2. Įgyti kolageno sintezės sutrikimai
Klasikinis pvz. skorbutas, kai dėl vit.C trūkumo sutrinka prolino hidroksilinimas ir kolageno skersaruožėtumas, susidaro nepilnavertis kolagenas.
Klinika: sutrikęs žaizdų gijimas, padidėjęs kraujagyslių pralaidumas, sutrikęs skeleto augimas.
3. Kolagenozės: ligos dėl imunopatologinių procesų (dažnai AK prieš kolageną)
chroninės-recidyvuojančios eigos su generalizuotais jungiamojo audinio pakitimais. Tai raudonoji vilkligė, sisteminė sklerozė, dermatomiozitas, reumatoidinis artritas.
6.1. Jungiamojo audinio ir BM struktūrų dezorganizacija
1. Mukoidinis pabrinkimas - histo audiniai (širdis, sąnariai, inkstai):
- nežymiai paburkę,
- hematoksilinu dažosi mėlynai (bazofilija),
- toluidino mėliu raudonai (metachromazija),
- dėl pagausėjusių glikozaminoglikanų ir persunkimo plazmos baltymais.
2. Fibrinoido pavidalo kolageno pakitimai:
a. pabrinkimo fibrinoidas: histo kolageno skaidulos homogeniškos, dažosi
kaip fibrinas raudonai, EM židininis skersaruožėtumo praradimas pvz., Aschoffo mazgeliai, skrandžio opos.
b. precipitacijos fibrinoidas: skersaruožėtumas dažnai išlikęs, todėl histo-
nesiskiria nuo pabrinkimo fibrinoido,EM fibrilės apsuptos imuninių precipitatų, pvz.pirminis chroninis poliartritas, mazginis reumatas.
c. nekrozės fibrinoidas: visiška kolagenolizė ir elastolizė, nekrozinių
miocitų ir fibrocitų detritas + fibrinas + imuniniai precipitatai, pvz.
mazginis panarteritas, hipertenzinės vaskulopatijos.