Jonizuojanti spinduliuotė jos poveikis aplinkai ir apsisaugojimo būdai
Kalbant apie spinduliuotę, svarbu žinoti atomo struktūrą. Kiekvienas elektronas juda savo orbita, kuri yra elipsės formos. Elektronai yra taip išsidėstę,kad patenka į skirtingus energinius lygmenis. Jeigu elektronas skriedamas orbita užima kraštinį lygmenį – tai jis gali nugalėti trauką su branduoliu ir išlėkti iš apvalkalo, šis procesas vadinamas jonizacija. Šis išlėkęs elektronas turi neigiama krūvį, o likęs jonas turi teigiamą krūvį. Jonizacija yra vadinamas procesas, kurio metu nuo atomo ar molekulės atskiriamas elektronas. Jeigu elektronas yra vidiniame energiniame lygmenyje, jis gali pereiti į aukštesnį lygmenį. Nestacionarioje būsenoje elektronas gali išbūti apie 10-8 s ir grįžti į stacionarią būseną. Šia papildomą energiją jis išspinduliuoja kaip kvantą. Toks procesas vadinamas sužadinimu. Tiesiogiai energijos gali duoti kita elektringoji dalelė arba netiesiogiai – kvantas arba Rentgeno spinduliai.jonizacijos priežastimi gali būti radioaktyvių medžiagų spinduliuotė a, b ir kt. Radioaktyvios medžiagos gali spinduliuoti a, b, g spindulius. a – Helio dalelės – branduoliai, b – elektronų srautas, g – labai trumpos elektromagnetinės bangos, kurių ilgis siekia tarp 10-13 – 10-11 metro. Norint įvertinti g – spindulių ir dalelių poveikį medžiagoms reikia žinoti jų skvarbą. a – dalelės pačios neskvarbiausios jas sulaiko popieriaus lapas, nuo jų galime apsisaugoti naudojant politilena arba įvairius audinius. a dalelės kelias ore siekia 10 cm. Šios dalelės pavojingesnės jei patenka į organizmo vidų, jos aktyviai spinduliuoja tą vietą prie kurios prilimpa. b dalelės yra skvarbesnės ir jų skvarbumas priklauso nuo energijos. Todėl nurodant skvarbumą, reikia žinoti jų energiją. Pvz. jeigu energija yra 70keV, šios dalelės gali praeiti odos sluoksnį. Praeidamos odos sluoksnį jos jį pažeidžia. Jeigu b dalelės turės 250keV energiją tai ore jų kelio ilgis bus 130cm, tokiu būdu jos gali jonizuoti organizmą iš vidaus ir išorės. Neutronai sukelia branduolines reakcijas. Šių reakcijų metu vieni branduoliai virsta kitų branduoliais. Neutronų skvarba priklauso nuo terpės, kurioje jie yra. Tokiu būdu grafite gali praeiti 50cm, o urane 1.5cm. Jų pagrindu daromos bombos. g kvantai yra patys skvarbiausi, jie praeina visas medžiagas. Rentgeno spinduliai pasižymi mažesniu skvarbumu negu gama kvantai. Radioaktyvios medžiagos gali būti suskirstytos į grupes:1. Natūralios kilmės medžiagos (uranas 238, toris 232). 2. Dirbtinės kilmės, kurios sukuriamos branduolinių reakcijų metu (cezis 137, stroncis 90, uranas 233, plutonis 234). Taip pat skirstoma technogeninė spinduliuotė. Pvz. televizoriai kompiuteriai. Natūraliuoju radioaktyvumu yra vadinamas savaiminis vieno atomo branduolio virtimas kito atomo branduoliu, kurių metu skleidžiami a, b, g spinduliai. O taip pat į aplinką gali būti išspinduliuotos elementariosios dalelės.Elementarių dalelių pvz. gali būti neutronas ir antineutronas. Radioaktyvių branduolių skilimas užrašomas formule: N=N0e-lt t – laikas. l – skilimo koeficientas atspindintis suskilusių branduolių skaičių per laiko dalį. N0 – pradinis branduolių skaičius. N – branduolių skaičius laiko momentu t. Vienas svarbiausių terminų yra Bekerelis. Radioaktyviosios medžiagos spinduliavimas, kai per 1s suskyla vienas branduolys. Radioaktyvios medžiagos tuo pavojingos, kad jos migruoja.