Kalbos mokslo atsiradimo prielaidos. Šiuolaikinės kalbotyros sudėtinės dalys
Jau senovės Graikijoje domėtasi kalbos atsiradimu: 5a. pr. Kr.istorikas, geografas, keliautojas Herodotas(graikas) savo veikaluose kalba apie kalbų senumą, jų atsiradimą. Jis rašo, jog jau senovės egiptiečiai domėjosi kalbos senumo klausimais, jog faraonas Psametichas norėjo išsiaiškinti, kokia kalba yra seniausia(jo eksperimentas: įsakė atimti du kudikius iš motinų, tuos vaikus aptarnavo nebyliai-juos maitino, prausė; taip buvo laukiama, koks bus pirmasis vaikų žodis-tokia kalba ir turėjo būti pati seniausia; aplinkiniai išgirdo frigų kalbos žodį “becos”-”duona”.
Vėliau aiškinimų apie kalbos atsiradimą ėmė daugėti, jos prieštaravo viena kitai. Dabar žymios 2 teorijos: poligenezės (daug kalbų) ir monogenezės (iš 1-os kalbos). Kaip nieks konkr. nežino kaip atsirado žm., taip neaiškus ir kalbos atsiradimas.
Kalbos tyrinėjimai, kaip mokslas,-lingvistika-yra gana vėlyvas dalykas. Daugelis mokslininkų mano, kad šis mokslas susiformavo tik 19a.Labai ilgą laiką kalbos tyrinėjimai sudarė filosofijos mokslo dalį. 19a.-lingvistikos mokslo atsiskyrimas nuo kitų humanitarinių mokslų. 19a, susipažinus su sanskritu, atsiranda istorinė-lyginamoji kalbotyra. Nuo 19a. kalbotyra-mokslas, iki 19a.-tai tik paruošiamasis periodas, etapas. Patys pirmieji kalbą tyrinėjantys veikalai atsirado dar prieš mūsų erą(senovės Indija, Graikija). Taigi parengiamasisi laikotarpis klbt atsirasti truko l ilgai. Dėl 2-ų tradicijų:
1.Labai ilgai užtrukusi filosofinė (loginė) kalbotyros egzistavimo tradicija. Filosofija- mokslas apie idėjas. Filosofijai buvo labai svarbu įžvelgti ryšį tarp idėjos ir kalbos, logikos ir kalbos.
2.Istorinė kalbos kilmės tradicija (sanskritas, lyginimas kalbų su juo)
20a jau atsiranda kitas, ne istor-lyg, požiūris į kalbą: kaip į sistemą. Atsiranda ryšys tarp logikos ir k. – kalbos sitemos elementų tarpus ryšiai. Taip grįžtama prie ankstesnių laikotarpių tyrinėjimų, bet aukštesniu mąstu.
Dabar klbt-a turi l daug sričių, srovių: sruktūralizmas, matematinė lingv, etnolingvistika…
Kalbos nagrinėjimus skatino pirmiausia žm smalsumas. Šiaip kalbos tyrinėjimus paskatino tam tikros žm visuomenės vystymosi metu susidariusios sąlygos: religija, ekon, soc, ir daug kitų faktorių.
Šnekamoji kalba vystosi spontaniškai ir labai greitai. Kalbos tyrinėjimai buvo labai susiję su religija. Sen relig tekstai jie buvo pradėti tyrinėti tam, kad būtų suprantami -nes per amžius šnekamoji kalba labai keitėsi. Taip atsirado pirmasis praktinis kalbos tyrimas, vedantis prie pirmųjų gram kūrinių. Sen graikams šalia prakt domėjimosi, atsirado domėjimasis kitomis problemomis: žod-minties, žod-daikto ir kt. ryšiai.