KODAVIMO FORMATŲ APŽVALGA
Toniniai gavikliai
Šiuo atveju naudojami penkių tonų nuoseklûs kodai. Penkių tonų kodas leidžia kurti iki 100 000 abonentų sistemą. Šios sistemos principas – skaičiams nuo 0 iki 9 priskiriama kombinacija iš penkių žemo dažnio tonų. Įdomu ir tai, jog šeštojo tono pridėjimas leidžia prailginti gaviklio akumuliatoriaus tarnavimo laiką. Šiuo atveju įrenginys pilna galia įjungiamas tik pranešimo priėmimui. Papildomą toną turintis standartas vadinamas “5/6″. Šiuo metu toninių formatų sistemos praktiškai nenaudojamos.
Skaitmeniniai gavikliai
Informacija, perduodama į skaitmeninius peidžerius, sudaryta iš trumpų “paketų”. Pagrindinė skaitmeninių peidžerių tinklų problema – didelis trukdžių lygis, atsirandantis dėl nutolusių siųstuvų tarpusavio sąveikos. Trukdžius bandoma mažinti sinchronizuojant peidžerius. Tokia sinchronizacija naudoja du bûdus: bitus ir sinchronizacijos žodžius. Pirmieji nustato pradinį signalo dažnį ir fazę, antrieji leidžia peidžerio dekoderiui nustatyti kiekvieno žodžio ribas pranešime. Klaidų sumažinimui naudojamas perteklinis kodavimas, kurio esmė – prie informacinių bitų pridedami “pertekliniai pariteto bitai”. Gaudamas kodinį žodį, mikroprocesorius jį sulygina su kodų lentele, pasirinkdamas tą, kuriame klaidos yra minimalios.
Skaitmeninių gaviklių pasaulyje egzisuoja įvairūs duomenų perdavimo formatai – POCSAG, FLEX, GSC, ERMES, RDS ir GOLAY. Labiausia paplitęs yra POCSAG (Post Office Code Standartization Advaisory Group; oficialus pavadinimas dokumentuose – Radio Paging Code No.1 arba RPC1) standartas. Šį standartą sukūrė British Post Office ir jis plačiai žinomas radijo ieškos sistemų pasaulyje.
POCSAG standartu galima perduoti duomenis 512, 1200 ir 2400 bps sparta. Dauguma radijo ieškos paslaugų tiekimo kompanijų perdavinėja savo informaciją mažiausiai 1200 bps greičiu. Tačiau kompanijos, turinčios nuosavą paieškos sistemą, tarkim įmonės viduje, puikiai verčiasi naudodamos 512 bps spartą. Kitais žodžiais tariant: kuo didesnė perdavimo sparta, tuo mažiau yra užimtas tinklas (nebūna panešimų eilės). Nors stengiamasi naudoti didesnę spartą, tačiau nepamirštami ir tie klientai, kurie vis dar naudoja senesnius gaviklius, dirbančius mažesniais greičiais. Dauguma 512 ir 1200 bps gaviklių yra skaitmeniniai (galima priimti vien tik skaičius, pvz: telefono Nr) arba toniniai (girdisi tik signalas, kuris reiškia, kad asmuo yra ieškomas).
1983 m. kompanija Motorola sukûrė protokolą nuoseklaus kodo GSC (Golay Sequential Code) pagrindu. Kodas gali bûti naudojamas peidžeriuose, perduodančiuose tik iškvietimą, ir peidžeriuose, perduodančiuose balsinį pranešimą analoginėje formoje ar raidinį/skaitmeninį pranešimą. Priklausomai nuo užduoties, naudojami skirtingi paketų tipai. Perdavimo sparta 600 bps su dviejų klaidų kodiniame žodyje ištaisymu.
Dar vienas svarbus problemos aspektas yra tai, kad protokolai turi bûti standartiniai – t.y. svarbus vieno ar kito protokolo suderinamumas. Tuo pačiu galima priminti europinį protokolą ERMES (European Radio Message System), kuris buvo patvirtintas 1992 metais Europos Standartizacijos Telekomunikacijų Instituto (ETSI). 1994 metais Elektros ryšių tarptautinė sąjunga (ITU) rekomendavo jį naudojimui įvairiose pasaulio šalyse. Svarbus protokolo privalumas yra tai, jog jį nesunkiai galima adaptuoti perspektyviems projektams, didelis duomenų perdavimo tikslumas 3200 ir 6400 bps perdavimo greičiu ir galimybė naudoti 169 MHz.
Perspektyvus Motorola išradimas – FLEX protokolų šeima (“flexible wide-area protocol”) – gerokai padidina adresinę erdvę (iki 1.000.000.000) ir sumažina energijos naudojimą. Šie protokolai leidžia perduoti pranešimus trimis greičiais – 1600, 3200 ir 6400 bps, naudodami dviejų arba keturių lygmenų moduliaciją FSK. Be to, specialiai organizuotas algoritmas leis esant netolygiam priėmimui ar trukdžiams prarasti tik nedidelę dalį informacijos.
Dar vienas protokolas, kurį verta paminėti – plačios paskirties RDS (Radio Data System) protokolas. Jis skirtas visokios paskirties duomenų perdavimui DM UTB diapazone. Informacija perduodama grupėmis po keturis blokus. Kiekvienas blokas turi kodinį žodį ir kontrolinę sumą. Duomenų perdavimo greitis – 1187,25 bps.
Standartiniai raidiniai-skaitmeniniai pranešimai yra 7 bitų formato, kiekvienas kodinis žodis neša savyje 2 simbolius. Naujas raidinis-skaitmeninis formatas yra 8 bitų, tai leidžia perdavinėti papildomus simbolius, kurie gali būti kompiuterių failuose. 8 bitų formatas leidžia 2,5 simbolius kodiniame žodyje.
Skaitmeniniai duomenys yra 4 bitų, t.y 5 skaičiai viename kodiniame žodyje.