KOMPAKTINIAI DISKAI
Kompaktiniai diskai rinkoje atsirado palyginti neseniai. Nors išrasti gana seniai, juos vystyti pradėjo SONY bei PHILIPS kompanijos 1980 m. Kompaktiniai diskai pasirodė pranašesni už garso kasetes, kadangi į juos buvo galima įrašyti skaitmeninį garsą. Ilgą laiką kompaktinius diskus naudojo tik tam tikros profesijos žmonės – radijo stočių, įrašų studijų darbuotojai. Plačiosiose visuomenės sluoksniuose kompaktiniai diskai atsirado tik 9 dešimtmetyje, pirmiausia – Didžiojoje Britanijoje. Nenuostabu, kad kompaktiniai diskai pirmiausiai paplito būtent ten, kadangi Didžioji Britanija laikoma populiariosios muzikos lopšiu (būtent ten susikūrė “The Beatles”) ir poreikis turėti geresnės kokybės garso įrašų negu galima laikyti kasetėse ar kompaktiniuose diskuose buvo jaučiamas jau seniai.
Kompaktiniai diskai gana nelengvai rado savo vietą rinkoje. Daugelyje Europos šalių kompaktinių diskų gamintojai turėjo laikytis konversinio marketingo krypties – sunku buvo rasti akivaizdžiai teigiamas prekės savybes ir jas reklamuoti. Ypač tai jautėsi mažiau išsivysčiusiose šalyse, kai tuo metu labiau išsivysčiusiose šalyse poreikis buvo jaučiamas ir buvo galima taikyti plėtojantį marketingo tipą.
Kompaktinių diskų savikaina yra maža, palyginus su pardavimo kainomis. Kompaktiniai diskai neturi judančių detalių, priešingai negu kasetės. Didžiausią kainos dalį sudaro ne kompaktinis diskas kaip apčiuopiama materija, o tai kas jame įrašyta, tai yra didžiausią pelno dalį susišluoja atlikėjai, kuriantys muziką, bei įrašantys ją į kompaktinius diskus.
Kadangi vos 1/10 kompaktinio disko kainos sudaro pats diskas, netruko paplisti nauja nelegali verslo rūšis – piratavimas. Piratavimas pasireiškia tuo, kad be autorių sutikimo perrašomas jų sukurtas produktas ir už tai autoriui nemokama. Tokie kompaktiniai diskai yra net iki 5 – 6 kartų pigesni už legalius, todėl ypač neturtingesnių šalių gyventojai pasirinko būtent juos, neišgalėdami pirkti legalių.
Piratai pasinaudojo gamybine marketingo koncepcija. Marketingo koncepcija – tai į vartotoją orientuota, įmonės ar žmogaus valdymo filosofija. Gamybos koncepcija – tai tokia įmonės valdymo orientacija, kai laikomasi prielaidos, kad svarbiausia yra masiškas produkto paplitimas ir žema kaina. Nepasiturintys gyventojai būtent ir suteikė pirmenybę žemai kainai, o ne legalumui.
Kompaktiniai diskai naudojami ne tik muzikos platinimui. Buvo pastebėta, kad jie gali būti naudojami ir kitokiai informacija saugoti. Ilgesnį laiką tokiems dalykams nebuvo paklausos, nes daugelis kompiuterinių programų reikalaudavo tik nedidelių informacijos saugojimo išteklių (PVZ. 1983 m. “Microsoft” bosas Bill Gates sakė, jog 640 KB turi užtekti viskam). Tik žengiant per 10 dešimtmečio slenkstį prireikė kompaktinių diskų paslaugų informacijos saugojimui. Pradžioje kompaktiniai diskai atrodė fantastinės talpos – 600 – 700 MB 1990-aisiais buvo labai daug. Kompaktiniuose diskuose buvo pradėtos saugoti programų kopijos, skaitmeniniai vaizdo ir garso įrašai. Visuomenėje jau buvo jaučiama paklausa nedideliems įrenginiams, galintiems saugoti didelius kiekius informacijos, todėl nesunku kompaktinių diskų prekybai buvo pritaikyti plėtojantį marketingo tipą. Kompaktiniai diskai iškart pasirodė pranašesni iki vartotus (nors dar ir dabar vartojamus) 3,5 colio diskelius. Diskeliai talpina tik 1,44 MB, o kompaktiniai diskai net 640 MB informacijos. Specialiai kompaktiniams diskams buvo išrasti CD-ROM (Compact Disk Read Only Memory) prietaisai. Ilgą laiką buvo tobulinami duomenų nuo kompaktinio disko nuskaitymo greičiai – jei dar 1997 m. 8x greitis – labai didelis, tai 2000 pradžioje 48x laikomi neypatingai greitais.
Dar platesnę kompaktinių plėtotę ilgą laiką stabdė jų neperrašymo galimybė. Tik 1998 m. buvo išrasti CD-RW prietaisai, galintys ištrinti ir perrašyti kompaktiniuose diskuose saugomą informaciją.
Legalių programinių kompaktinių diskų gamybą bei pardavimą taip pat stabdo piratavimas, tik čia piratavimo mąstai dar didesni negu muzikos prekyboje. Jei muzikinio kompaktinio disko pagaminimo ir pardavimo kaina skiriasi 5-8 kartus, tai programinių net iki 50 kartų.
Marketingo aplinka – tai visuma jėgų, kurios veikia už įmonės ribų, bet turi įtakos įmonės marketingo galimybėms. Kokie mikro aplinkos veiksniai veikia kompaktinius diskus gaminančias įmones?
Pirmiausia veikia konkurentai – kasečių, plokštelių gamintojai stengiasi sukelti skirtingus vartotojų poreikius, jie kartu ir platina giminingas prekes – jie gamina skirtinga produktą, bet tenkina tą patį vartotojų poreikį.
Kompaktinių diskų gamintojus veikia ir kontaktinės auditorijos. Legalių kompaktinių diskų gamintojų ypač teigiamą įvaizdį formuoja žiniasklaida. Žiniasklaida palaiko legalios produkcijos gamintojus ir juodina piratus.
Legalių kompaktinių diskų gamintojus palaiko ir valstybinės įstaigos. Jos yra suinteresuotos mažinti piratinės produkcijos dalį savo šalyje.
Įdomiai kompaktinių diskų gamintojus veikia gyventojų bendruomenės. Jos palaiko gamintojus, bet kartu juos ir žlugdo, pirkdamos nelegalią produkciją. Piliečių veiklos grupės taip pat teigiamai įtakoją įmonės veiklą. Yra susikūrusių nemažai klubų, organizacijų, agituojančių už legalią produkciją.
Ko gero, svarbiausia kontaktinė auditorija, žlugdant gamintojus yra plačiosios publikos auditorija. Visuomenėje vyrauja stereotipas – kam pirkti brangiau, jei galima gauti tą patį keliskart pigiau, tai kas, kad nelegalu. Jei įmonėms pavyktų pralaužti ir pakeisti šį vyraujantį stereotipą, jų gamybinės apimtys ir kartu pelnas padidėtų daugybę kartų.
Mikroaplinkai įtaką daro makroaplinka. Makroaplinka – tai veiksniai, kurių prigimtis yra platesnio socialinio lygmens ir kurie netiesiogiai veikia įmonę.
Pagrindiniai kompaktinių diskų makroaplinkos veiksniai yra politiniai – teisiniai bei ekonominiai. Politiniai – teisiniai veiksniai ypač veikia Rytų Europos šalyse, kuriose nėra tvirtų įstatymų, apsaugančių nuo piratinės produkcijos konkurencingumo. Taip pat ekonomiškai silpnesnėse šalyse veikia ekonominis komponentas, kuris įvertina ekonominius veiksnius ir jų tendencijas arba pokyčius. Svarbiausias faktorius – gyventojų perkamoji galia, kuri priklauso nuo pajamų lygio, kainų lygių, kaupimo lygio ir kreditavimo galimybių. Būtent aukštos kompaktinių diskų kainos yra veiksnys, stabdantis prekybą ekonomiškai silpnose šalyse.
Kompaktinių diskų gamintojus veikia ir technologinė aplinka – tai mokslo, žinių poveikis marketingui, kuris, diskų atžvilgiu, ypač pasireiškia per naujų technologijų atsiradimą. Čia galima paminėti neseniai išrastus DVD diskus, kurių masinė gamyba dar nepradėta, bet kompaktinių diskų gamintojai jau jaučia artėjantį stiprų konkurentą. DVD diskai gali talpinti net iki 17 GB informacijos, yra kur kas greitesni. 17 GB netalpina net kompiuterių kietieji diskai. DVD diskuose bus galima laikyti net skaitmeninius vaizdo įrašus.
Kompaktinius diskus labai mažai veikia socialiniai – kultūriniai veiksniai – ko gero, su žiburiu tektų ieškoti žmonių, kurie iš patriotizmo plokštelėms vis dar naudotų pastarąsias.
Nedidelį veiksmingumą kompaktinių diskų gamintojai galbūt jaučia ir iš demografinės makroaplinkos. Šalys, kuriose daugiau jaunų bei vidutinio amžiaus žmonių yra patrauklesnės gamintojams, bet skirtumai šalyse tarp amžiaus grupių santykių yra labai nedideli.
Ateityje kompaktiniams diskams bus labai sunku išlikti. Prieš juos karaliavusios disketės sugebėjo išlikti vien dėl to, kad ilgą laiką nebu išrasta kompaktinių diskų perrašymo technologija, o štai ateinantys į rinką DVD jau turi šią galimybę. Kompaktiniai diskai su DVD diskais negalės konkuruoti dėl visiškai skirtingos talpos. Iš kitos pusės kompaktiniai diskai dar kurį laiką galės išlikti muzikos srityje. Kompaktinių diskų grotuvai yra gana plačiai paplitę tarp gyventojų, o DVD muzikai nėra visiškai pritaikyti. Muzikoje kompaktiniai diskai turi kitą konkurentą – Mini Diskus, kurie jau gana seniai gaminami, bet dar nėra plačiai paplitę. Kompaktiniai diskai su jais dar gali konkuruoti – nors mini diskai padeda išgauti geresnę garso kokybę, jie yra brangesni už kompaktinius, be to mini diskams reikia naujų grotovų, o tai dar vienos išlaidos vartotojui.
Puslapiai: 1 2