Kompiuteriai ir sveikata
Dirbančiųjų su kompiuteriu ratas plečiasi labai sparčiai, įsitraukia daug nepilnamečių vaikų.
Manoma, kad po 10 metų intensyvaus darbo su kompiuteriu gali atsirasti akių, kaulų (skeleto) ir raumenų ligos.
Manoma, kad dirbant erzinamos gleivinės – lazerinis spausdintuvas sukaupia ore ozoną, kuris dirgina akių ir nosiaryklės gleivines. (Ozonas yra stiprus dezinfektantas, kuris gali būti naudojamas pvz.: baseinų vandens dezinfekcijai. Dideliais ozono kiekiais galima apsinuodyti).
Siko sindromas – ilgai žiūrint į ekraną retėja akių mirktelėjimai, džiūsta akių ragena, palaipsniui prarandamas regėjimas.
Galvos svaigimas – dėl akinių naudojimo, akių krūvio, elektromagnetinio streso nuolat svaigsta arba skauda galvą, ypač dirbant be pertraukų.
Regėjimo sutrikimai – nuovargis atsiranda dėl greito vaizdų kitimo ekrane (bėganti eilutė, mirksinti reklama…) – vystosi akių nuovargis, paraudimas, badymo jausmas, dvejinimasis, miglotumas, psichomotoriniai padariniai.
Galvos skausmai – dėl elektromagnetinio spinduliavimo, neergonominės darbo vietos, akių nuovargio.
Riešo skausmai – dėl netaisyklingos rankų padėties naudojant klaviatūrą vystosi riešų nervinė įtampa, skauda pirštus, delno ir riešo sritį.
RSI sindromas (Repetitive Strain Injury) – raumenų nuo kaklo iki riešo skausmai, tinimai, sukietėjimai, darbingumo sumažėjimas dėl darbo monotoniškumo ir perkrovos.
Psichikos sutrikimai – dėl regėjimo sutrikimo vystosi depresija, menstruacinio ciklo sutrikimai, potencijos sutrikimai, padidėja odos uždegimų ir alergijų skaičius, virškinimo organų ligos, nervingumas…
Stuburo ir pečių juostos ligos – dėl neergonominės darbo vietos vystosi stuburo iškrypimai, diskų pasislinkimai, kojų raumenų traukuliai.
Vėžys – nepatvirtintais duomenimis, lazeriniai spausdintuvai turi įtakos vėžinėms ligoms atsirasti.
Poveikis nėštumui – dirbančios daugiau 20 valandų per savaitę persileidžia dvigubai dažniau.
Vaikai ir paaugliai per dieną prie kompiuterio turi praleisti ne daugiau 1,5 valandos.
Dirbant ilgiau:
- emocinė ir nervų sistemos įtampa bei stresas
- mirguliuojantis ekranas – akių perštėjimas, ašarojimas ir skausmas
- šerpetoja oda, parausta ir niežti
- nukenčia raumenys ir stuburas (netinkama sėdėsena)
Dirbantys prie kompiuterio penktą pamoką vėliau skundžiasi padidėjusiu širdies plakimu, padidėjusiu kraujospūdžiu, nuovargiu ir akies skausmu. Kai kurie – susilpnėjusia rega, klausa ir orientacija.
Dėl šių priežasčių darbas prie kompiuterio negali būti skiriamas kaip užklasinis mokymas.
Lankiusių informatikos pamokas vaikų sveikatos rodikliai 30% blogesni, nei nedirbančių su kompiuteriu.
40% moksleivių nuo darbo parausdavo ir nuvargdavo akys, 15% – skundėsi ašarojimu ir mirgėjimu akyse, 60% – po darbo pablogėjusiu regėjimu.
Ryškios spalvos ir blyksniai labai nuvargina akis.
Statistika:
- ikimokyklinėse įstaigose regėjimas sutrikęs 4-5% vaikų.
- pradinėse klasėse 7-9%
- pradinėje ir vidurinėje mokykloje 18-20%
- vyresnėse klasėse, jau pradėjusių dirbti su kompiuteriais tarpe, šis skaičius siekia 34%
Regos sutrikimai sietini su darbu prie kompiuterio.
Atstumas nuo ekrano iki akių – ne mažesnis, kaip 60cm (40-70 iki 80cm)
Reikalavimai:
§ draudžiama statyti kompiuterius rūsiuose, belangėse patalpose (apšvietimas, vėdinimas, ozono kiekio mažinimas).
§ vienam darbuotojui skiriamas ne mažesnis kaip 6m2 plotas (apie 20m3 erdvės).
§ rekomenduojama antistatinė patalpų grindų danga.
§ rekomenduojami 3 išdėstymo variantai: perimetrinis, eilėmis ir žiedinis.
§ atstumas nuo darbo vietos iki kito monitoriaus – ne mažiau 1,5m. (elektromagnetinio poveikio mažinimas).
§ atstumas tarp dviejų eilių – ne mažiau 1,2m.
§ atstumas nuo galinės sienos iki stalo – ne mažiau 1,2m.
§ draudžiama išdėstyti monitorių ekranus vieną prieš kitą.
§ ozono kiekis patalpos ore neturi viršyti 0,1mg/m3 (DLK).
§ bendras mikroorganizmų kiekis patalpos ore ne daugiau 1000/m3, neturi būti patogeniškų mikrobų.
§ šaltuoju metų laiku oro temperatūra 18-230C, oro judėjimo greitis iki 0,15m/s, santykinis oro drėgnumas 40-60% (komforto zona).
§ šiltuoju metų laiku oro temperatūra 22-270C, oro judėjimo greitis iki 0,2m/s, santykinis oro drėgnumas 40-60% (komforto zona).
§ įranga ir aparatūra, sukelianti triukšmą ir vibraciją, montuojama ant atskirų specialių pakylų su amortizuojančiomis tarpinėmis.
§ apdailai rekomenduojamos garsą sugeriančios medžiagos – perforuotos plytos, stangri medvilnė ir kt.
§ aukštesnėse nei 3,5m patalpose prie lubų montuojami garso slopintuvai. Triukšmingose patalpose atskiriamos darbo vietos.
§ Leistinas ekvivalentinis garso lygis – 55Db (gydymo įstaigose, aprūpintose kompiuteriais), 70Db (kitos kompiuterizuotos patalpos).
§ Apšvietimas – mišrus( natūralus ir dirbtinis). Natūralus – šoninis, langai į šiaurę, NAK ne mažiau 1,5% (aukšto tikslumo darbai), ne mažiau 1,0% (vidutinio tikslumo darbas). Dirbtinis – kombinuotas (bendras ir vietinis). Bendram apšvietimui naudojamos atspindėtos arba išsklaidytos šviesos šviestuvai.
§ Paviršiaus apšvietimas ne mažiau 300lx(bendras), ne mažiau 200lx (kombinuotas). Dirbant tuo pačiu metu su dokumentais ir kompiuteriu, arba tik įvedant duomenis, apšvietimas ne mažiau 500lx.
§ Šviestuvų blyksnių atspindėjimui išvengti rekomenduojama naudoti specialius filtrus, preišblyksninius tinklelius, apsauginius stogelius.
§ Darbo vietas galima atskirti vertikaliomis matinio paviršiaus, pilkos arba tamsiai žalios spalvos pertvaromis. Jų aukštis turi apsaugoti nuo aplinkinių paviršių švytėjimo ryškumų skirtumų.
§ Kėdė būtinai reguliuojamo aukščio, su atrama alkūnėms, pakėlimo ir pasukimo mechanizmu, reguliuojamu atlošu. Būtina atrama kojoms.
§ Racionalius darbo ir poilsio režimas, atsižvelgiant į psichofiziologinę apkrovą, organizmo sistemų funkcinės būklės ir darbingumo dinamiką. 8 valandų darbo diena – be pietų pertraukos privalomos dvi 10min trukmės pertraukėlės: praėjus 3 valandoms nuo darbo pradžios ir likus 2 valandoms iki darbo pabaigos.
§ Nepertraukiamas specifiškas darbas (duomenų įvedinėjimas, programų redagavimas, skaitymas iš ekrano) turi trukti ne ilgiau kaip 4val, po valandos daroma 10 minučių, o po 2 valandų – 15 minučių pertrauka.
§ Nuovargiui ir įtampai mažinti per pertraukas ir po darbo – fiziniai pratimai, smilkinių masažas, žvilgsnio mankšta…
§ Nervinės, psichinės ir raumenų įtampos mažinimui reikalingi poilsio kambariai (75m nuo gamybinių patalpų). Muzika (natūralūs garsai) gerai atpalaiduoja. Baigus darbą – relaksacijos sistemos.
§ Tolygus darbo krūvio paskirstymas. Racionalus darbo derinimas pagal veiklos pobūdį. Naktinių pamainų metu neatliekamas sunkus atsakingas darbas.
Sveikatos patikrinimai ir medicininės kontraindikacijos.
Sveikatos būklę vertina: terapeutas, oftalmologas, neurologas, dermatologas, LOR, ginekologas.
Tyrimai: bendras kraujo tyrimas, EKG, fluorograma, funkciniai plaučių mėginiai.
Kontraindikacijos: regos sutrikimai, anemija, trombocitopenija, periferinių kraujagyslių ligos, lėtiniai sinusitai…
Nėščiosios, pateikusios pažymą, turi būti perkeliamos į kitą, sveikatai nekenkiantį darbą.
HN 35-1995 “Darbas su kompiuteriu”.