Kompiuterio atmintinė, jos talpa ir matavimo vienetai (konspektas)
Kompiuterio atmintinė skirstoma į 2 dalis: vidinę ir išorinę. Dažniausiai minimos 4 esminės vidinės atmintinės rūšys:
ROM (pastovioji)
IBM PC tipo kompiuteryje taip pat yra ir pastovios atminties įranga į kurią informacija įrašyta jos pagaminimo metu. Dažniausiai šių duomenų negalima pakeisti, o kiti kompiuterio įrenginiai gali juos tik skaityti. Tokia atmintis vadinama ROM. IBM PC tipo komiuteriuose ROM-e saugomos kompiuterio įrangos patikrinimo, bazinių įrangos aptarnavimo funkcijų vykdymo ir pradedanti operacinės sistemos įkrovimą programinė įranga.
Operatyvioji atmintis (pagrindinė atmintinė)
Operatyvioji atmintis – labai svarbus kompiuterio elementas. Tai iš josprocesorius skaito programas ir pradinius duomenis, kuriuos reikia apdoroti, o į ją įrašo gautus rezultatus. Ši atmintis vadinama operatyviaja, nes dirba labai greitai. Tačiau operatyviojoje atmintyje esantys duomenys išsaugomi tik tol, kol kompiuteris būna įjungtas. Dažnai operatyvioji atmintis vadinama RAM.
Nuo to, kokia yra kompiuterio operatyvioji atmintis priklauso su kokiomis programomis galima dirbti pvz.: 1 MB ir mažiau tai galima dirbti tiktai DOS terpėje. Galima įvedinėti duomenis arba redaguoti tekstus, 4 MB – DOS terpėje, WINWOWS 3,1 ir WINDOWS FOR WORKGROUPS terpėse.darbo DOS terpėje sąlygos geros, o WINDOWS- ne ir t.t. Kasmet pagaminami kompiuteriai su vis didesne pagrindine atminties talpa – 64 ir daugiau Mbaitų.
Superoperatyvioji atmintis (sparčioji)
Galinguose personaliniuose kompiuteriuose, siekiant padidinti jų darbo greitį, naudojama mažesnės talpos už pagrindinę – greitoji buferinė atmintis, kuri yra tarsi “tarp” pagrindinės op.at. ir mikroprocesoriaus, ir kurioje laikoma dažniausiai ir operatyviausiai naudojama informacija.Šios rūšies atmintinė atsirado ne taip seniai, ji susijusi su mikroschemų gamyba ir gali būti laikoma tarytum pagrindinės atminties dalimi.
Vaizdo atmintis (VRAM)
Atmintis, kuri naudojama saugoti vaizdą, išvedamą į displėjaus ekraną, šios atminties įranga įeina į vaizdo valdiklio (elektroninės schemo, valdančios vaizdo išvedimą į ekramą) sudėtį.
CMOS
Be operatyviosios ir pastoviosios atminties kompiuteryje dar yra sumontuota nedidelės talpos atminties įranga, kurioje saugomi kompiuterio konfigūracijos parametrai. Šią įrangą dažnai vadina CMOS atmintimi, nes ji paprastai gaminama pagal CMOS (complementary metal – oxide semiconductor) technologiją ir pasižymi tuo, kad funkcionuodama sunaudoja labai mažai energijos. CMOS atmintyje saugoma informacija nesikeičia išjungus kompiuterį, nes CMOS blokas turi specialų akumuliatorių.
Išorinė atmintis
Diskeliai: anksčiau buvo naudojami didesni 5,25 colio skersmens diskeliai. Dabar 3,5 colio skersmens. Jie būna dvejopos talpos: 1,44 MB ir 2,88 MB. (1MB=1024 KB=1048576 baitų).
Diskai ( kietieji diskai): talpa siekia net keletą gigabaitų.
Kompaktinės plokštelės (CD -ROM arba optiniai diskai): apie 600Mbaitų talpa, 3,5 ir 5,25 colio dydžio.
Skaitmeniniai diskeliai: sukurti 1996 m. Šiuo metu pagal informacijos įrašymo būdąskiriami 4 tipų: su vienpusiu vieno sluoksnio įrašu (4,7 GB); su vienpusiu dviejų sluoksnio įrašu (8,6 GB); su dvipusiu vieno sluoksnio įrašu ( 9,4 GB);su dvipusiu dviejų sluoksnio įrašu (17 GB).
Bitas yra kompiuterio atminties talpos matavomo vienetas. 1 baitas = 8 bitams.
8 bitais galima užkoduoti 1 abėcėlės simbolį.