Korozija, jos esmė ir rūšys
Žodžiu korozija (lot. Išgraužimas) priimta vadinti plačiai žinomus reiškinius: geležies rūdijimą, Cu lyd. pasidengimą žaliu oksidiniu sluoksniu ir pan. Šių reiškinių priežastis yra sąveika su H2O, rūgštimis, šarmais ir kitomis medž. Vykstant korozijai metalai dalinai suyra, gaminių kokybė pablogėja ir jie iš vis gali tapti netinkami vartojimui. Dėl korozijos prarandama milijonai tonų metalų. Norint sėkmingai kovoti su korozija, reikia žinoti šio reiškinio esmę. Dauguma metalų gamtoje yra sutinkami junginiuose, o ne gryni. Pvz.: Fe sutinkame Fe2O3, Fe3O4, FeO, Cu – CuS, Cu2S, CuFeS, o Al – Al2O3.
Gaminant metalus šis pastovus gamtinis metalų ryšys su metalais yra suardomas, todėl metalams sąveikaujant su kitomis medž. ryšys vėl atsistato,o tai ir yra korozijos priežastis. Yra 2 korozijų rūšys:
Elektrocheminė. Tokia korozija yra vadinamas metalų irimo procesas, susiliečiant su skysčiais, el. srovės laidininkais – elektrolitais. Tai rūgštys, šarmai, druskų tirpalai vandenyje ir vanduo, kada jame yra ištirpsta dujos. Šiuo atveju reiškiniai panašūs į tuos, kuriuos galima stebėti galvaniniame elemente. Tokie galvaniniai elementai su visais jų ypatumais susidaro ir metalų lyd., kai jų sandara nevienalytė. Pvz.: Fe ir C lyd. galvaninį elementą sudaro cementitas ir feritas. Elektrolite cementitas nekinta, o feritas ištirpsta ir su elektrolito medžiaga duoda rūdis, t.y. korozijos produktą. Todėl prie chem. korozijos prisideda elektros procesai, todėl ji ir vadinama elektrochemine. Apie įv. metalų reagavimą su kitais metalais galima spręsti pagal įtampų vietą jų eilėje, kuri yra: K, Ca, Mg, Al, Mn, Zn, Cd, Cr, Fe, Ca, Ni, Su, Pb, H, Sb, Bi, Cu, Hg, Ag, Au. Šioje eilėje metalai išdėstyti pagal el. potencialo normaliame druskos tirpale vandenio atžvilgiu. H potencialas=0. Kiekvienas metalas su kitu metalu sudaro galvaninį elementą ir elektrolite suyra tas metalas, kuris duotoje eilėje yra kairiau, todėl poroje geležies Zn suyra Zn. Įtampų eil., kad skirtingus metalus suliesti pavojinga, nes susidaro sąlygos susidaryti galvaniniam elementui ir suirti vienam metalui. Kuo didesnis chem. aktyvumo akirtumas, tuo greičiau aktyvesnį iš ų veikia korozija ir tuo būdu apsaugomas silpnesnis metalas. Cu ir Al junginių negalima jungti.
Cheminė korozija – metalų ir junginių irimas, sausose dujose, aukštose t0 ir skysčiuose, kurie neturi elektrolito savybių (alyva, benzinas ir kt.) Vykstant chem. korozijai metalai veikiami oro deguonies pasidengia plonu oksidiniu sluoksniu, tokia korozija vyksta krosnyse, kaitinant metolą terminiam ar kitam apdirbimui. Chem. korozijos greitis didėja augant t0, jis priklauso nuo metalo imuningumui korozijai, susidarančios oksidinės plėvelės tankio, bei plyšių ir akučių toj plėvelėje. Jai vykstant metalas nevisada yra tik paviršiuje. Susidaro atskiri židiniai arba korozija vyksta pagal grūdelių ribas.