Kovos su metalų korozija priemonės
Šiuo metu yra naudojamos įv. priemonės su korozija. Gaunami chem. atsparūs lydiniai, metalų paviršius padengiamas metalinėmis ir nemetalinėmis dangomis. Iš šių priemonių pati efektyviausia yra nerūdijančių plienų ir kitų patvarių medž. panaudojimas. Tokie lyd. gerai dirba ir veikiant aktyviai cheminiai aplinkai. Metalinėms dangoms naudojamas Zn, Kadmis, Alavas, Ni, Cr. Kiekvienas iš šių metalų užima skirtingas vietas geležies atžvilgiu:
Alavas, Ni ir Cu yra geležies dšinėje, taigi poroje su geležimi, šiuo atveju elektrolite irs geležis ir geležis bus apsaugoma tik tada, kai dengiamo metalo plėvelė bus vientisa. Atsiradus įtrūkimams ar įbrėžimams, šie metalai nuo korozijos neapsaugos.
Zn ir Kadmis yra kairėje nuo geležies, todėl pažeidus dangos vientisumą, elektrolite irs ne geležis, o dengiantis metalas. Taigi Zn ir Kadmis apsaugo geležį ne tik mechaniškai, bet ir elektrochemiškai.
Prieš dengiant metalą, nuo jo mech. ir chem. reikia nuvalyti purvą, riebalus, alyvas. Metalinės dangos yra sudaromos karštuoju galvaniniu ar metalizacijos būdais:
Karštuoju būdu danga yra gaunama panardinant dengiamą metalą į išlydytą metalą. Tokiu būdu geležies paviršiuje susidaro geležies ir metalo lyd. virš kurio yra grynas dangos metalas. Taigi danga su dengiamu metalu surišama labai stipriai. Taip dengiama Zn ir Alavo dangomis. Pagrindinis šio būdo trūkumas, kad dangos storis netolygus ir jai sunaudojama daug metalo.
Dengiant galvaniniu būdu, dengiamas metalas gaminio paviršiuje yra nusodinamas elektros būdu. Į galvaninią vonią yra supilamas dengiamo metalo drusko tirpalas ir pajungiama pastovi el. srovė. Teigiamas polius prijungiamas prie nusodinamo metalo plokštelės, o dengiamas gaminys prijungiamas prie neigiamo poliau. Tekant el. srovei, dengiamo metalo plokštelė ištirpsta ir nusėda ant gaminio, taigi vyksta panašūs reiškiniai kaip galvaniniuose procesuose, todėl šis procesas vadinamas galvanizacija. Nusėdęs metalas su geležimi nesudaro chem. junginio, bet prie gaminio prikimba pakankamai stipriai. Dengiant šiuo būdu dangų storis gaunamas plonas ir sunaudojama mažai metalo. Dengiama: Zn, Cr, Ni, Cu rečiau Pb ar Alavu
Metalizuojant metalą viela yra išlydoma spec. aparate ir suspaustu oru išpurškiama ant gaminio paviršiaus. Šis būdas patogus, kai reikia gauti metalinę dangą ant didelių gabaritų gaminių. Zn dangos yra pigesnės ir todėl labiausiai paplitusios. Jos yra tankios ir pakankamai tolygios. Taip yra nuo korozijos apsaugomi plieno lakštai ir viela. Cinkuotuose induose negalima laikyti rūgšties ir šarmų, nes jie tirpsta Zn. Būdinga kadmio dangų savybė yra tankumas ir vientisumas, nors danga yra plona. Kadmio dangos patikimesnės už Zn dangas. Jos atsparesnės ir šarmams, ir oro poveikiui. Pagrindinis jų trūkumas yra tas, kad jos minkštos ir greitai nusitrina ir susibraižo. Kieta ir atspari dilimui yra Cr danga. Todėl ja dengiamos detalės, kurios dirba trinties sąlygomis. Šios dangos yra gana patikimos aukštose t0. Ni dangos, jas nupoliravus suteikia padengtam gaminiui gražų paviršių. Bet jų apsauginės savybės yra prastos, nes jos yra trapios.
Nemetalinės dangos
Tai dažų, emelių, lakų ir polimerų dangos. Padengus šiomis dangomis, metalas izoliuojamas nuo išorės. Laikant gaminius sandėliuose gaminiai apsaugomi tepalais. Šiuo metu metalų apsaugai nuo korozijos taikomos plastmasinės dangos. Dažnai nuo oksidacijos apsaugomas sudarant jo paviršiuje tankią oksidinę plėvelę, toks būdas vadinamas oksidavimu. Detalės 1, 2 val. yra panardinamos į Ni tirpalą, įkaitintą 135-145 0C, po to detalės padengiamos tepalais ir alyvomis. Kartais plieninės detalės yra apsaugomos sudarant jų paviršiuje mangano ar fosforo plėvelę. Toks procesas vadinamas fosfotavimas.
Metalų esančių skystoje aplinkoje korozijos greitį galima sumažinti įvedus į skystį kai kurių medžiagų, kurios padeda susidaryti apsauginei plėvelei. Tokios medž. yra korozijos lėtintojai arba inhibitoriai. Šiam reikalui naudojami lapuočių medž. derva ir kt. Be minėtų būdų kartais naudojamas supančios metalą aplinkos pakeitimas kita (pvz.:oro drėgnumo sumažinimas)
Nemetalinės konstrukcinės medžiagos
Plastmasės. Sukūrta labai daug plast. Tai konstrukcinių, puslaidininkių, magnetinių ir kt. Jos daugeliu atveju pakeičia metalus. Jas, atsižvelgiant į rišančią medž., galima suskirstyti į 4 grupes:
1) Plast., kurių pagrindiniai komponentai stambiamolėkuliniai junginiai gaunami vykstant grandininiai polimerizacijai.
2) Plast., kurių pagrindiniai komponentai stambiamolėkuliniai junginiai gaunami vykstant polikondensacijai ir pakopinei polimerizacijai.
3) Plast., kurių pagrindiniai komponentai stambiamolėkuliniai junginiai yra chem. būdu modifikuoti gamtiniai polimerai.
4) Plast., kurių pagrindiniai komponentai stambiamolėkuliniai junginiai yra gamtiniai ir gauti iš naftos asfaltai ir dervos.