Kraštovaizdis
Kraštovaizdis yra nepastovi ir kintanti gamtinių ir antropogeninių tarpusavyje susijusių komponentų visuma. Į šią sąvoką įeina reljefas, klimatas, augalija, gyvūnija ir kultūrinis rūbas (žmonių istorinis palikimas, kurį sudaro piliakalniai, įžymių žmonių gimtines, išlikę ar atstatyti trobesiai). Kraštovaizdis pastoviai kinta dėl antropogeninių priežasčių ir gamtinio poveikio. Pvz.; ten kur auga miškas, jį iškirtus atsirado dirbamieji laukai, o dabar vėl pradeda atauginėti miškas.
Kraštovaizdis yra skirstomas į gamtinį ir antropogeninį. Gamtinio kraštovaizdžio pav. yra augalija ir reljefas. Prasidėjus žemdirbystei, prasidėjo antropogeninio kraštovaizdžio formavimas. Šiuo metu beveik visa Lietuvos teritorija yra antropogeninio kraštovaizdžio, išskyrus gamt.krašt.intarpus. Taip yra nes antropogeninis poveikis paliečia visą Liet.teritoriją.pvz.per oro taršą.Didesnė krašt.įvairovė sutinkama miškais apaugusiuose plotuose.Yra išskiriamos 2 antropogeninio krašt.rūšys:
1)agrarinis krašt., kuriame dominuoja žemės ūkis.Šiame krašt.kultūrinė augalija yra iš esmės pakeitusi natūralią augaliją;
2)urbanistinis krašt.-tai stambių miestų ir gyvenviečių užimtos teritorijos taip pat keliai,geležinkeliai ,atliekų sąvartynai, stambus pramonės ir kitos paskirties objektai.
Krašt.turi ir estetinę reikšmę. Vertinant krašt.pirmiausia yra atsižvelgiama į tai kokia yra reljefo įvairovė, o taip pat į vandens telkinių gausą. Liet.teritorijoje vertingiausi krašt.: Kuršių nerija ir pajūrio kopos, antroje vietoje -ežeringi Aukštaitijos rajonai. Mažiausią reikšmę turi dirbami laukai ir vietovės kur mažas miškingumas.