Lietuvių tautos kilmė
Lietuvių ir aukštaičių gentis suartino slavų genčių veržimasis iš rytų. Pradėję stumti lietuvių gentis į vakarus, slavai vertė aukštaičius ir lietuvius vienytis į vieną tautą, o vėliau – ir valstybę.
Sėliai. Tai šiauriniai lietuvių kaimynai, vakaruose ribojesi su žiemgaliais. Šiek tiek jų gyveno dabartinėje šiaurės rytų Lietuvoje ir dalyje Latvijos teritorijos, nuo latgalių atskirti Dauguvos upės, kuri buvo svarbus sėlių prekybinis kelias. Jie vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste. Šiaurinė sėlių dalis susiliejo su latgaliais, o pietinė sulietuvėjo. Taigi kuršiai, žiemgaliai, sėliai gyveno ir Lietuvos, ir Latvijos teritorijoje. Formuojantis lietuvių ir latvių tautoms bei valstybėms, šios gentys arba sulietuvėjo, arba sulatvėjo. Jų kultūros ir kalbos yra dar viena jungiamoji grandis, kuri daro lietuvius ir latvius kraujo broliais.
Skalvių genties žemė buvo abipus Nemuno žemupio, nuo Kuršių marių iki Šešupės žiočių apylinkių. Skalviai vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste. Nemunu į Baltiją keliavo pirkliai. Skalvius nukariavo kryžiuočiai. Vėliau jie su nadruviais Mažojoje Lietuvoje sudarė etninį lietuvininkų branduolį.
Nadruviai gyveno Priegliaus baseino rytinėje dalyje. Tai buvo žemdirbių, gyvulių augintojų gentis. XIII a. kryžiuočiams užkariavus Nadruvą, dalis nadruvių atsikėlė į Lietuvą ir sulietuvėjo, o kita dalis liko nelaisvėje.
Latgaliai gyveno į šiaurę nuo Dauguvos, lai viena iš didžiausių baltų genčių. Latgalių kaimynai buvo lyviai, estai, sėliai, žiemgaliai, slavai. Jie vertėsi žemdirbyste. Manoma, kad latgaliai sudarė latvių tautybės pagrindą.
Rytų baltų gentys gyveno didžiuliuose Rytų Europos plotuose, jų žemės driekėsi net iki dabartinės Maskvos. Šias gentis nukariavo ir asimiliavo slavai. Dalis rytų baltų patraukė į vakarus ir stumtelėjo lietuvių gentis. Šie irgi pasistūmė į vakarus, gerokai suspausdami žemaičius, priversdami trauktis juos Baltijos jūros link ir asimiliuoti kuršius. Taip slavų veržimasis į vakarus keitė baltų genčių išsidėstymą, siaurino jų gyventas teritorijas.
Lietuvių tautos susidarymas
V-VI a. susidarė lietuvių genčių sąjunga, kuri užėmė rytinę Lietuvos dalį. Jai| pavadinimą davė lietuvių gentis, gyvenusi prie Neries aukščiau santakos su Šventąja. Ši teritorija buvo vadinama Lietuva, o XII a. pab. – XIII a. pr. ji tapo besikuriančios valstybės centru ir davė vardą Lietuvos feodalinei valstybei. IX-X a. Lietuvos teritorijoje buvo pastebimi feodalinės diferenciacijos požymiai, kurieypač išryškėjo XI-XII a. Tų
laikų rašytiniuose šaltiniuose baltai jau vadinami ne bendru aisčių, bet atskirais genčių vardais (lietuviai, kuršiai, žiemgaliai ir t.t.). Tai buvo genčių sąjungos, kurias sudarė giminiškos gentys. Atskira gentis liko teritoriniu vienetu – žeme. Žemės jungėsi į žemių konfederacijas. Šis procesas truko ilgą laiką. Valstybės susikūrimo išvakarėse egzistavo ne tik karinė, bet ir politinė žemių sąjunga.
XI-XII a. pirmos pusės šaltiniai nemini Lietuvos ar lietuvių. Vadinasi, tuo metu lietuvių žemės nebuvo stipri politinė jėga, nes jų konfederacijoje dar neegzistavo. Paminėjimas Kvedlinburgo analuose taikytinas tik daliai Lietuvos žemių (šių dienų pietryčių Lietuvai).
Nuo XII a. pab. rusų metraščiai dažniau ėmė minėti lietuvius, nes šie tapo stipria karine bei politine jėga. Apie tai byloja lietuvių koviniai veiksmai. Kunigaikščiai organizuodavo bendras karines operacijas arba, kilus pavojui, susitardavo dėl bendrų gynimosi veiksmų.
Taigi per XII a. du paskutinius dešimtmečius kūrėsi lietuvių žemių konfederacija. O nuo XIII a. pradžios ji jau funkcionavo. Ją sudarė bent dvi genčių sąjungos -žemaičiai ir Lietuva su aplink ją susigrupavusiomis žemėmis. Konfederacijos centru tapo šių dienų pietryčių Lietuva. Manoma, jog XIII a. pr. dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo Šios žemės: Šiauliai, Upytė, Ceklis, Karšuva, Knituva, Medininkai, Deltuva, Nalšia, Lietuva.
Suintensyvėję ekonominiai ir gimininiai santykiai lėmė, kad giminiškos gentys susijungtų į sąjungas. Šis procesas, prasidėjęs XI-XII a., baigėsi jau feodalinėje valstybėje. Lietuvių tautos branduolį sudarė lietuvių ir jų vakarinių kaimynų aukštaičių genčių sąjungos. Politiniai įvykiai privertė prisijungti ir žemaičius, su kuriais jau Lietuvos valstybėje susijungė pietiniai kuršiai, žiemgaliai bei sėliai.
Likusieji kuršiai, sėliai ir žiemgaliai buvo pavergti Livonijos ordino, susiliejo su latgaliais ir sudarė latvių tautą.
XIII-XIV a. visoje Lietuvos teritorijoje vienodėjo buitis, laidojimo papročiai. Lietuvių tautybė galutinai susidarė jau atsiradus vieningai Lietuvos valstybei.
Puslapiai: 1 2