Lietuvos dalyvavimas Tarptautiniame Valiutos Fonde
Lietuvos respublika tapo Fondo nare 1992 m. balandžio 29 d. Jos pradinė kvota sudaro 69 mln. SDR (apie 95 mln. JAV dol.). pagal IX kvotų peržiūrą Lietuvos kvota padidės 50 proc. Ir sudarys apie 103,5 mln. SDR (apie 134,55 mln. JAV dol.). Lietuva iš buvusių TSRS respublikų pirmoji įstojo į šią tarptautinę organizaciją. Lietuvos įstojimas į TVF yra naudingas dėl dviejų priežasčių:
1. Dalyvavimas Fonde garantuoja techninę ir finansinę Fondo paramą, būtiną vykdant ekonomikos reformą ( taip pat ir įvedant bei stabilizuojant savo valiutą).
2. Įstojimas į šią organizaciją atvėrė duris ir į kitas tarptautines finansines institucijas, pirmiausia į Pasaulio banką, kurio nare Lietuva nebūtų galėjusi tapti, nebūdama Fondo nare. Be to narystė Fonde yra geras garantas, pritraukiant tarptautinį kapitalą iš kitų šaltinių, tarp jų ir komercinių.
Toliau pateikiama su TVF suderintos Lietuvos ekonominių reformų programos iki 1993 metų birželio mėnesio, kurios vykdymui paremti Fondas skirs valiutinių lėšų, sutrumpinta apžvalga.
5.1. Ekonominių reformų programa iki 1993 metų birželio mėnesio. Tikslai
Lietuva siekia pertvarkyti savo ekonomiką ir kartu susidiria su dideliais sunkumais, kylančiais dėl būtinybės reorganizuoti eksporto ir importo apimtis, atsižvelgiant į staigiai išaugusias kainas už naftą ir kitą pirmos būtinybės produkciją. Vienas pagrindinių TVF tikslų yra suteikti finansinę paramą valstybėms narėms, patiriančioms sunkumų dėl pakitusio mokėjimų balanso. Tokia parama leidžia valstybėms pertvarkyti savo ūkį ne taip drastiškai, kaip jos būtų priverstos tai daryti, nesant finansavimo iš šalies.
Norint pasiruošti finansinei TVF paramai, valstybė turi įgyvendinti ekonominės politikos programą, skirtą mokėjimų balansų problemai sureguliuoti, bendram makroekonomikos ir nacionalinės valiutos stabilumui pasiekti. TVF remia Lietuvos siekius įvesti savo valiutą antroje šių metų pusėje ir padėjo Lietuvai parengti ekonominės politikos programą, kurios įgyvendinimas padės stabilizuoti ir vidinę perkamąją galią, ir naujos valiutos vertę užsienio valiutų atžvilgiu.
5.1.1. Pagrindiniai reformos programos elementai
Kainų ir jų keitimo kurso stabilumas negali būti palaikomas, jei nėra biudžeto deficito ir pinigų bei kreditų plėtimo kontrolės. Siekiant žymaus infliacijos sumažėjimo įvedus litą, kaip laikiną priemonę reikės įgyvendinti atitinkamą paklausos ribojimo politiką. Be to, programa turi numatyti atitinkamų tarptautinių rezervų suformavimą ir atsargią užsienio paskolų ėmimo politiką.
Makroekonomikos stabilumas reikalauja gilios struktūrinės reformos, įgalinančios institucijas, atsakančias už pinigų ir biudžeto politiką, efektyviai vykdyti atitinkamą programą ir sudaryti teisinius pagrindus bei ekonomines lengvatas, kad dalyvaujantys rinkoje galėtų efektyviai veikti. Atsižvelgiant į tai, kiti pagrindiniai siūlomos reformų programos elementai yra: greitas privatizavimo procesas; kainų liberalizavimo proceso užbaigimas; bankų sistemos ir centrinio banko reforma. Tolesnis kainų liberalizavimas, įskaitant ir tai, kad vietiniai vartotojai turės pilnai padengti didesnes naftos ir kitos pirmojo būtinumo produkcijos importo kainas, yra taip pat svarbus kontroliuojant biudžeto deficitą.
5.1.2. Reformos vykdymo kriterijai ir grafikas
TVF finansinė parama priklausys nuo to, kaip Lietuva įgyvendins pirmaeilius uždavinius.
TVF finansavimas paprastai teikiamas dalimis – trijų mėnesių intervalais. Norint gauti finansavimą, Lietuva turės patenkinti svarbiausius reformos vykdymo kriterijus, susijusius su biudžeto kontrole, bankų sistemos kreditų augimu, tarptautiniais rezervais ir užsienio skola. Kai kurie kiti tikslai dažniausiai išdėstomi kaip ekonominės reformos programos dalis, tačiau jų pasiekimas nelaikomas griežtais vykdymo kriterijais.
Kad būtų tinkamai pasiruošta finansinei TVF paramai, tikimasi, jog Lietuvos Vyriausybė įsipareigos pradėti struktūrinę reformą pagal susitartą grafiką, dažniausiai remiantis TVF, Pasaulio banko ir kitų šalių technine pagalba. Tikimasi, kad nemaža dalis šių priemonių bus įvykdyta prieš pradedant programą. Apskritai, sprendžiant klausimą, ar Lietuvai ir toliau kas ketvirtį skirti finansinę paramą, bus atsižvelgiama į struktūrinių pertvarkymų ir reformos vykdymo sėkmę Lietuvoje.
5.1.3. Statistiniai reikalavimai
Kad TVF darbuotojai galėtų stebėti programos vykdymo atitikimą kriterijams, Lietuvos Vyriausybė turės suteikti bendrąją ir einamąją statistiką pinigų ir bankininkystės, biudžetinių finansų, tarptautinio kapitalo ir skolų klausimais. Statistika nacionalinių pajamų ir produkto sąskaitų, kainų ir atlyginimų, mokėjimų balanso klausimais taip pat bus reikalinga analizuojant ekonomikos vystymąsi.
Kartu su TVF darbuotojais bus du kartus peržiūrėta programoje pateikta ekonominio vystymosi politika: pirmą kartą 1993 m. vasario 28 d. ir antrą – 1993 m. gegužės 21 d. Be įvertinimo, ar įgyvendinti kiekybiniai kriterijai, taip pat bendros ekonominės situacijos įvertinimo, šių dviejų peržiūrų tikslas yra patikrinti, ar buvo įgyvendinta pajamų politika ir įvairios struktūrinės priemonės.
Ši programa yra įtraukta į dokumentą “Lietuva: ekonominės politikos memorandumas”. Jame pateikta informacija apie ekonomikos vystymąsi, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, taip pat priedai, detalizuojantys ekonominę programą.
1992 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos Vyriausybės posėdyje buvo nutarta iš esmės pritarti pasiūlytam Lietuvos ekonominės politikos memorandumui. 1992 m. spalio mėnesį TVF Direktorių taryba pritarė Memorandumui, ir Lietuva pradėjo gauti finansinę paramą iš TVF ekonomikai pertvarkyti. Iki 1993 m. vasario 28 d. bus gauta iki 17,25 mln. SDR (apie 24,15 mln. JAV dol.), iki 1993 m. gegužės 31 d. – iki 30,475 mln. SDR (apie 42,665 mln. JAV dol.). iki 1993 m. rugpjūčio 31 d. – iki 43,7 mln. SDR (apie 61,18 mln. JAV dol.). Iš viso per 11 mėnesių laikotarpį, pradedant nuo 1992 m. spalio 21 d., Lietuva gaus iki 56,925 mln.SDR (apie 79,695mln. JAV dol.).
5.2. TVF paskolos Lietuvai bei jų paskirstymas
1992 m. spalio 21 d. – 1996 m. rugpjūčio 28d. laikotarpyje su TVF pasirašytos 4 sutartys paskoloms paimti. Jų bendra suma – 356.64 mln.JAV dol. Pirma ir antra paskolos (atitinkamai 81.72 ir 7.43 mln. JAV dol.) suteiktos 5 metams. Trečia ir ketvirta paskolos (atitinkami 74.33 ir 193.16 mln. JAV dol.) – 10 metų. Sutartyse numatytos kintamos palūkanų normos. 1997 m. sausio 1 d. gauta 297.17 mln. JAV dol., iš jų 292.91 mln. JAV dol. Paskirstyta įmonėms ir organizacijoms. Iš jų – 155.96 mln. JAV dol.skirti valiutos stabilizavimui ir palikti užsienio bankuose. Iki 1997 m. sausio 1 d. įmonės panaudojo 290.73 mln. JAV dol. TVF grąžinta 24.25 mln.JAV dol. Skola 272.92 mln. JAV dol. TVF paskolų panaudojimas verslo vystymui parodytas 7 lenetelėje bei 1 diagramoje.
Tarptautinio Valiutos Fondo paskolų panaudojimas verslų vystymui
7 lentelė
| Eil.
Nr. |
Veiklos
rūšys |
Iš | Iš jų panaudota | |||||||
| viso | Valiutos stabiliza-
muio |
Kurui pirkti | įskolini-
mams už energe-tinius resursus padengi-mui |
Skolin-toms lėšoms
kuro įsigijimo grąžinti |
Investici-niams projek-tams | Skolinto-ms lėšoms įrengimų įsigijimui grąžinti | Smul-kiam ir viduti-niam verslui | |||
| Iš viso | 290.73 | 155.96 | 59.77 | 5.23 | 36.78 | 23.72 | 5.10 | 4,17 | ||
| 1. | Didmeninė ir
| |||||||||