Lietuvos draustiniai (referatas)
Saugomų teritorijų tradicijos Lietuvoje siekia gilią senovę.Dar viduramžiais Lietuvos žemėse augo vadinamosios šventosios girios, kuriose drausta kirsti medžius, daryti takus ir net lankytis. Saugomos taip pat buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio “medžioklės” , t.y. miškai, skirti medžiojamų žvėrių ir paukščių apsaugai. Tokių saugomų teritorijų kiek vėliau atsirado ir kitose mūsų šalies dalyse . Pažymėtinos Petro I valdant, įsteigtos “laivinės girios” , skirtos tinkamo laivams statyti miško apsaugai. Tačiau vis dėlto dauguma senųjų saugomų plotų, artimų šiandieniniams draustiniams, buvo skirta medžiojamosios gyvūnijos gausinimui bei apsaugai.Dėl to mūsų šalyje lig šiol labai glaudūs ryšiai tarp draustinių bei rezervatų steigimo ir medžioklės ūkio plėtojimo.
Pagal saugomų teritorijų tinklą dažniausiai sprendžiama apie konkrečios šalies gamtosaugos lygį. Todėl paprastai stengiamasi turėti daug ir įvairios paskirties saugomų plotų. Turime trejopo pobūdžio teritorijas.
1) konservacinės, arba išsaugojamosios, paskirties plotus – juose saugomas esamas vertingas genetinis fondas bei informacinės savybės, draudžiant atskirų kraštovaizdžio kompleksų ar vertybių naudojimą.
2) Prezervacinės, arba apsaugojamosiois, paskirties plotus- juose ribojama žmogaus veikla, siekint apsaugoti gretimas svarbias teritorijas bei atskirus objektus arba bendrąją ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą;
3) Rekuperacinės, arba atkuriamosios, paskirties plotus – juose tvarkomasi taip, kad išsilaikytų, atsikurtų bei gausėtų liaudies ūkiui svarbūs gamtos ištekliai.
Šios trejopos paskirties saugomos teritorijos rūšiuojamos pagal smulkesnius paskirties bei tvarkymo ypatumus ir turi savus rūšių pavadinimus, arba nomenklatūrą.
Valstybinių draustinių tinklas respublikoje jau dabar yra gana platus. Panagrinėkime dabar įvairių rūšių draustinius.
Pradėkime nuo geologinių draustinių, kurių pirmieji buvo įsteigti dar 1960 metais. Geologiniai draustiniai steigiami apsaugoti pasižyminčiomis įdomia geologine sandara bei turinčioms mokslinę pažintinę reikšmę vietovėms ir kurioms nors geologinės vertybėms.
Šiuo metu turime 15 geologinių draustinių, apimančių 1430 ha plotą, arba 0,02 % respublikos teritorijos. Pagal saugomų vertybių savitumą išryškėjo 3 šių draustinių atmainos (rūšys):
1) atodangos, 2) karstinės , 3) riedulynai.
Būginga, kad dauguma mūsų geologinių draustinių yra palyginti nedideli – nuo kelių iki keliasdešimt ha ploto. Iš visų išsiskiria Šauklių draustinis, siekiantis visapusiškos apsaugos tikslų dėl ko ir tampa lygiaverčiu kraštovaizdžio draustiniams.
Kita negyvosios gamtos vertybių apsaugos forma yra hidrologiniai draustiniai. Jie steigiami siekiant apsaugoti ir tikslingai naudoti ūkiniu, moksliniu bei kultūriniu atžvilgiu vertingus upių baseinus , kuriuose yra tinkamos sąlygos natūraliam paviršiniam nuotekiui susidaryti. Šios rūšies draustiniai buvo įkurti 1980 m. Jų turime tris, užimančius bendrą 24121 ha plotą, arba 0,32 % respublikos teritorijos. Ypač išsiskiria Skroblaus draustinis , iš esmės visapusiškai apsaugantis kraštovaizdį. Šio draustinio gamtinės vertybės yra tokios retos, kad čia pageidautina taikyti, net griežtesnę rezervacinės apsaugos tvarką.
Hidrosferos apsaugai įsteigtas Klaipėdos kanalo hidrogeologinis draustinis , kuris apsaugo nuo užteršimo šioje srityje esančius gausius gamtinio vandens išteklius , naudojamus Klaipėdos ir kitų pajūrio miesto gyventojų. Šis 3981 ha ploto draustinis savo paskirtimi aiškiai nesiderina prie kitų mūsų draustinių ir iš tikrųjų tėra valstybinio draustinio pavadinimu įteisinta vandens ūkio išteklių apsaugos zona.
Gyvosios gamtoms vertybėms saugoti respublikoje plėtojamas botaninių, zoologinių bei mišrių draustinių tinklas. Botaniniai draustiniai steigiami apsaugoti retųjų ir nykstančių augalų augimvietėms, būdingoms Lietuvos augalų bendrijoms bei ištisų ekologinių sistemų tipams, taip pat tinkamiausioms spanguolių augimvietėms , jų ištekliams bei ekologinės sistemoms. Beje, šie draustiniai pagal dabartinius nuostatus sudaro net atskirą rūšį, vadinamą botaniniais spanguolynų draustiniais. Pirmieji botaniai draustiniai mūsų respublikoje buvo įkurti dar 1960 metais, o spanguolynų draustiniai atsirado tik 1974 metais.
Labiausiai įvairuoja gyvūnijos apsauga. Šiam tikslui skirti net keturių rušių zoologiniai draustiniai :
Paukščių (ornitologiniai), balinių vėžlių (herpetologiniai), žuvų ichtiolohiniai bei vabzdžių entomologiniai. Zoologiniai draustiniai steigiami apsaugoti retųjų ir nykstančiųjų gyvūnų gyvenamoms arba kilnojimosi ir neršto vietoms, taip pat retoms bei būdingiausioms Lietuvos gyvūnų bendrijoms ar ištisoms ekologinėms sistemoms. Zoologinių draustinių tinklą respublikoje pradėta kurti dar 1960 metais, kai buvo įsteigti pirmieji ornitologiniai draustiniai. Kitų rūšių draustiniai atsirado vėliau : ichtiologiniai – 1974 , herpetologiniai – 1976 , o entomologiniai tik 1979 metais.
Dabartiniu metu turime 24 zoologinius draustinius, apimančius apie 18038 ha plotą, arba 0,27 %. Tarp jų yra 6 ornitologiniai (5822 ha), 13 ichtiologinių ( apie 12 tūkst.ha ), 3 herpetologiniai (87 ha) ir du entomologiniai (57 ha). Deja, iki šiol nėra aiškiai atribota ichtiologiniams draustiniams skirta respublikos teritorija, todėl jų plotas pateikiamas tik apytikriai, saugomų upių atkarpų ilgį padauginus iš 100 metrų pločio juostos.
Pagal nuostatus šių draustinių tikslios ribos pakrantėse turėtų būti nustatomos taip :
a) ne arčiau kaip 10 metrų nuo kranto, kai pakrantės nuolydis iki 5 laipsnių.
b) ne arčiau kaip 20 metrų nuo kranto , kaip pakrantės nuolydis nuo 5-10 laipsnių.
c) ne arčiau kaip 50 metrų nuo kranto, kaip pakrantės nuolydis viršija 10 laipsnių.
Skaičiuojama nuo vidutinio vasaros vandens lygio, kai krantai lėkšti, ir nuo viršutinės krantų briaunos, kai jie statūs arba griūvantys.
Lietuvoje labai svarbūs yra bendrai biologinei apsaugai skirti botaniniai – zoologiniai draustiniai . Įsteigti dar 1960 metais. Vienuolika tokių draustinių užima gana didelį plotą – 40260 ha, arba 0,62 % respublikos teritorijos. Šiuose draustiniuose taikomi botaninių ir zoologonių draustinių tvarkos reikalavimai, atsižvelgiant į saugomų vertybių savitumus iš visų botaninių – zoologinių draustinių išsiskiria Nemuno deltos draustinis., kuriame intensyviai vystomas žemės ūkis, laivyba, žuvininkystė, auga Rusnės miestas … Neveltui šiam draustiniui patvirtinti net ypatingi nuostatai . Šiame savitame respublikos kampelyje su nepakartojamu gamtovaizdžiu gamtos apsauga išties labai sudėtinga, ir botaninio-zoologinio draustinio statuso jam, matyt, nepakanka. Ateityje čia vertėtų reikliau derinti ūkinę veiklą bei gamtosaugos priemones.
Sudėtingiausi ir, be abejo, svarbiausi mūsų draustiniai, skirti visapusiškai aplinkos apsaugai,- tai kraštovaizdžio (landšaftiniai) draustiniai. Jie steigiami apsaugoti vertingiausiems kraštovaizdžio kompleksams, kurių sandarą ir išorę nulėmė tiek gamtiniai procesai, tiek ilgaamžė žmogaus veikla, tai pat saugoti vietovėms turinčioms kultūrinę, estetinę bei pažintinę reikšmę ir pasižyminčioms įvairių laikų istorijos bei kultūros paminklais. Pastariesiems tikslams skirti draustiniai pagal dabartinius nuostatus sudaro savarankišką įstorinių kraštovaizdžio draustinių grupę. Tai savotiškas jau minėtų botaninių spanguolynų draustinių atitikmuo visoje kraštovaizdžio draustinių šeimoje.
Bendrai kraštovaizdžio apsaugai buvo skirtas ypatingas dėmesys jau pačioje mūsų valstybinių draustinių kūrimo pradžioje – šios paskirties draustiniai sudarė 1960 metais pradėto formuoti viso saugomų plotų tinklo pagrindą.
Ryškėja šios kraštovaizdžio draustinių rūšys : 1) tipiškasis 2) rekreacinis 3) archeologinis bei 4) istorinis. Tipiškieji draustiniai paprastai saugo būdingus stambių mūsų respublikos kraštovaizdžio kompleksų bruožus, savotiškus jų etalonus, pavyzdžiui, Baravykinės, Maldžiūnų, Ruškio, Pušnies, Kernavės, Girgždūtės ir kt.
Rekreaciniai draustiniai, pavyzdžiui, Aukštadvario , Dubingių ,Dusetų , Germanto, Kurtuvėnų, Kuršių Nerijos, Lakajų, Platelių, Plinkšių, Rubikių it kiti, skirti vaizdingų gana intensyviai naudojamų kraštovaizdžio kompleksų apsaugai, žmonių poilsiui. Tai bene gausiausia kraštovaizdžio draustinių grupė, jungianti pačius stambiausius iš jų. Kartu tai sudėtingiausi draustiniai, kurių apsauga turi ir konservacinę, ir poilsio bei turizmo plėtojimo paskirtį, – mat juose telkiasi didžioji dalis aukščiausios kokybės rekreacinių gamtos išteklių tipo. Šio tipo draustiniai iš esmės jau virto savotiškais gamtos parkais.
Puslapiai: 1 2