Lietuvos turto vertintojų tęstinio profesinio mokymo (kvalifikacijos kėlimo) koncepcija

Albina Aleksienė

Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė,

direktoriaus patarėja turto vertinimo klausimais.

Doc. Birutė Galinienė

Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto prodekanė.

Jaroslavas Marijonas Moška

Lietuvos Respublikos Audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas,

turto vertinimo priežiūros tarnybos viršininkas

Samprata

Profesinės kompetencijos palaikymo ir nuolatinio (tęstinio) tobulėjimo veiklai apibrėžti tarptautinėje praktikoje naudojami terminai: nuolatinis (tęstinis) mokymasis (Continuing Education), nuolatinis (tęstinis) mokymasis ir praktika (Continuing Education and Training), nuolatinis profesinis lavinimasis (Continuing Professional Education), nuolatinis profesinis vystymasis (Continuing Professional development) ir kiti. Visi terminai reiškia procesą, kurio metu turto vertintojai palaiko profesinę veiklos kokybę per visą savo darbinę karjerą, apimančią tiek profesinės patirties kaupimą, tiek ir nuolatinį (tęstinį) profesinį mokymąsi (tobulėjimą).

Tęstinis profesinis mokymas (toliau TPM), tobulėjimas reiškia sistemingą profesinių žinių ir įgūdžių palaikymą bei jų tobulinimą, o taip pat individualių (asmeninių) savybių ugdymą, būtiną efektyvios profesinės veiklos užtikrinimui per visą tos veiklos laikotarpį.

TPM - absoliuti būtinybė

Per pastarąjį dešimtmetį verslo aplinka, kurioje dirba turto vertintojai, iš esmės pasikeitė. Pasaulyje laikomasi nuostatos, kad profesinės žinios, įgytos akademinių studijų metu (aukštojoje mokykloje) nėra duodamos vieną kartą ir visam gyvenimui. TPM yra absoliuti būtinybė, nes turto vertintojų darbo rezultatai grindžiami jų asmeninių vertybių ir profesinių žinių bagažu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 1998 m. rugsėjo 28 d. Nr.1157 patvirtintoje “Turto vertintojų kvalifikacijos suteikimo tvarkoje” nustatyta turto vertintojų kvalifikacinių pažymėjimų suteikimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarka. Minėto nutarimo 8.1 punktas nurodo, kad “turto vertintojas yra diskvalifikuojamas dėl to, kad pastaruosius dvejus metus nesitobulino arba trejus metus nedirbo turto vertinimo srityje. Šios nuostatos įgyvendinimui Audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas (AATVI) parengė “Turto vertintojų kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, panaikinimo taisykles”. Pažymėjimų galiojimo sustabdymas arba panaikinimas neišvengiamai susijęs su turto vertintojų tęstinio profesinio mokymo sistemos parengimu ir praktiniu taikymu per visą darbinę veiklą.

TPM principai

Pastovumas. Tai profesinio ir asmenybės tobulėjimo tęstinumo užtikrinimas per visą profesinės veiklos laikotarpį.

Atsinaujinimas. Tai orientacija į naujoves besikeičiančios rinkos sąlygomis, ryžtas imtis visiškai naujų užduočių sprendimo. Prisitaikymas prie pasikeitimų reikalauja naujų įgūdžių, nes nėra kito pasirinkimo kaip “žengti koja kojon” su naujovėmis.

Platus pagrindimas. Profesinės žinios, sugebėjimai ir asmenybės tobulėjimas (erudicija) realizuojami neatsiejamai.

Struktūrizavimas. Tęstinio profesinio mokymo strategija taikoma kiekvienam asmeniui ( visų kvalifikacinių lygių turto vertintojams) ir grupei (profesinei organizacijai ar įmonei) visumoje. TPM formos derinamos prie dalyvių poreikių ir sąmoningai vengiama laiko švaistymo, mokantis tų dalykų su kuriais dalyviai jau susipažinę.

Dokumentavimas. Profesinės kompetencijos įrodymas atitinkamais dokumentais (tęstinio profesinio mokymo koncepcija, asmeniniai tobulėjimo planai, periodinės atestacijos protokolai ir kt.)

Integracija į pasaulinę profesinę bendriją. Tęstinio profesinio mokymo koncepcija parengta ir laikoma atvira, susieta su pasaulinės profesinės bendrijos profesinio ugdymo orientyrais, mokymo formomis ir reikalavimais.

Tarptautinė TPM sistema

Bendras TPM apibrėžimas:

“Tęstinis profesinis mokymas (švietimas) yra sistemingas žinių ir įgūdžių palaikymas, gilinimas ir plėtimas bei profesinių savybių, būtinų vykdant profesines ir technines pareigas, tobulinimas individo profesinės veiklos eigoje”.

Tęstinio profesinio mokymo sistema susideda iš formalios ir neformalios posistemių:

Formalus TPM modelis

Neformalus TPM modelis

Didelę patirtį turto vertinimo srityje pasiekusiose šalyse (Jungtinėje Karalystėje, JAV, Kanadoje, Švedijoje, Danijoje ir kt.) įsitvirtino ir sėkmingai taikomos žemiau nurodytos tęstinio mokymo formos, tokios kaip:

struktūrinis mokymas, siekiant labiau įsigilinti į konkretų profesinį subjektą;
akademinis mokymasis (trūkstamų žinių papildymas) įvairiomis formomis;
straipsnių profesine tema rašymas, paskaitų bei kursų dėstymas;
kursai, seminarai, simpoziumai (aktyvus dalyvavimas);
kongresai, konferencijos ir kiti profesiniai susitikimai;
studijavimo rateliai ir studijiniai vizitai*;
neakivaizdinis, distancinis mokymas – mokomųjų programų bei elektroninių priemonių pagalba;
aktyvi narystė profesinėse organizacijose ir jų dalykinėse komisijose;
trumpalaikis darbinės veiklos pakeitimas arba perėjimas į kitą skyrių;
iš anksto planuojamas trumpalaikis perkėlimas į darbą pas aukštesnės kvalifikacijos vadovą;
užimamų pareigų atsakomybės laipsnio padidinimas – paaukštinimas pareigose;
trumpalaikis, ilgalaikis darbo vietos pakeitimas (pvz.: iš visuomeninio sektoriaus pereinama į privačią organizaciją);
užduotys (darbai, atlikti užsienio šalyse)*;
bendravimo kolektyve ir už jo ribų (kolegų, darbdavių ir dirbančiųjų, užsakovų ir vykdytojų ir t.t.) įgūdžių ugdymas*;
lyderystės vystymas*;
darbų pristatymas ir asistavimas*;
techninis-technologinis atsinaujinimas*;
laisvieji menai ir humanitarinis tobulėjimas*;

* žvaigždute pažymėtos formos praktikuojamos vienoje ar keliose šalyse.

TPM apimtis

Tarptautinėje praktikoje TPM apimtis dažniausiai matuojama nustatant “Profesinio tobulėjimo valandų” minimalią apimtį. Antai, minimalūs “Approved by TEGOVA” reikalavimai – sertifikuotas vertintojas turi kelti savo profesinę kvalifikaciją ne mažiau kaip 3 dienas ( arba apie 30 valandų) per metus. Jungtinės Karalystės stažuotojams privalomi 40 valandų trukmės teoriniai mokymai per metus, asocijuoti nariai privalo kelti kvalifikaciją įvairiomis formomis (60 valandų per 3 metus). Danijos turto vertintojams nustatytas 40 valandų profesinio tobulėjimo minimumas per metus. JAV, siekiant atitinkamo profesinio lygmens , būtina išklausyti keturių arba septynių savaičių teorinius kursus, kas atitinka 160 ir 280 valandų.

Atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį ir siekį, kad Lietuvos turto ir verslo vertintojas (visų kvalifikacinių lygių) savo dalykinėmis žiniomis ir patirtimi atitiktų Europos Sąjungos turto vertintojų lygiui, būtina nustatyti TPM minimalią trukmę bei atestacijų periodiškumą pagal kvalifikacinius lygius.

Minimali TPM trukmė (val./ metus) Lietuvos turto vertintojams galėtų būti:

————————————————————————————————————

Vertintojas asistentas Vertintojas Vyresnysis vertintojas Ekspertas

————————————————————————————————————

50 40 35 30

————————————————————————————————————

TPM trukmė turėtų būti pradedama skaičiuoti įgijus atitinkamo lygmens kvalifikacinį pažymėjimą. Nesiekiantieji aukštesnio kvalifikacinio lygmens nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir verslo sričių vertintojai-asistentai turėtų būti periodiškai atestuojami ne rečiau kaip kas 3 metai, vertintojai atitinkamai kas 4 metai, vyresnieji vertintojai ir vertintojai ekspertai – kas 5 metai.

Turto vertintojai ( ypač žemiausio kvalifikacinio lygmens), neturintys bazinio akademinio išsilavinimo turto vertinimo srityje, turėtų ne mažiau kaip pusę minimalios TPM apimties (valandų) skirti spragų vertintojų akademiniame išsilavinime kompensavimui atitinkamomis bazinėmis ekonomikos, teisės, finansų, apskaitos ( ir kt.),bei specialiosiomis turto vadybos ir vertinimo disciplinomis. Rekomenduojamos TPM formos Lietuvos turto vertintojams pateikiamos lentelėje.

Rekomenduojamos TPM formos Lietuvos turto vertintojams pagal kvalifikacinius lygius

Eil.

Nr.

Formos

Trukmė, val.

Vertintojas

asistentas

Vertintojas

Vyresnysis vertintojas

Ekspertas

Pedagoginė veikla

1.1.

Akademinis mokymas

( trūkstamų kreditų

kompensavimas), val. už vieną kreditą

1.2.

Pasirengimas paskaitai, seminarui (val. už

akad. valandą):

- dėstant pirmą kartą

- dėstant antrą kartą

1.3.

Dalyvavimas dalykiniuose seminaruose, kursuose klausytojo teisėmis

fakt. val.

1.4.

Vadovavimas studentų praktikai ( val/1 stud.)

1.5.

Vadovavimas studentų bakalauro bei magistro

baigiamiesiems darbams (val/1 stud.)

Mokslinių tyrimų publikavimas ir

prezentavimas

2.1.

Mokslinio straipsnio profesine tema parengimas ( už 1 sp.l.)

2.2.

Pranešimo tarptautinėje konferencijoje parengimas ( už 1 sp.l.)

2.3.

Pranešimo respublikinėje konferencijoje parengimas ( už 1 sp.l.)

2.4.

Mokymo-metodinės priemonės parengimas

( už 1 sp.l.)

2.5.

Mokslinių straipsnių, metodinių priemonių profesine tema recenzavimas (už 1 sp.l.)

2.6.

Tarptautiniai projektai, kuriais siekiama plėtoti ir keistis patyrimu ( už 1 sp.l)

Visuomeninis- profesinis aktyvumas

3.1.

Aktyvi narystė ir veikla visuomeninės- profesinės organizacijos valdyboje

3.2.

Aktyvi narystė ir veikla visuomeninių-profesinių organizacijų dalykinėse komisijose, komitetuose:

- Lietuvos

- Tarptautinių organizacijų

“Darbinis” augimas

4.1.

Perkėlimas į kitą skyrių (darbą) pas aukštesnės kvalifikacijos vadovą

4.2.

Paaukštinimas pareigose

4.3.

Stažuotės užsienio šalyse (už 1 savaitę)

TPM sistemos įgyvendinimo organizacinė struktūra

TPM sistemos įgyvendinimo organizacinė struktūra ( pateikta aukščiau schematiškai) parengta pagal šiuo metu galiojančius ir turto vertinimo veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus bei esamą institucijų struktūrą funkciniu požiūriu, atsižvelgiant į TEGoVA rekomendacijas.

Organizuoti ir koordinuoti turto vertintojų TPM sistemos įgyvendinimą turėtų Lietuvos Respublikos Audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas (AATVI). Įgyvendindamas TPM sistemą, AATVI turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Lietuvos turto vertintojų asociacija ir atsižvelgti į Europos vertintojų asociacijų grupės (The European Group of Valuers Associations - TEGoVA) nuostatas turto vertintojų mokymo bei sertifikavimo srityje. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija TPM sistemos įgyvendinimo procese dalyvauja kaip AATVI veiklą kuruojanti institucija.

Rengiant ir aprobuojant TPM programas, turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytus reikalavimus. Nacionalinis akreditavimo biuras nėra betarpiškai susijęs su TPM sistemos įgyvendinimu, tačiau jis svarbus kaip nacionalinė sertifikuojančias įstaigas akredituojanti institucija. Audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas (ar kita turto vertintojus sertifikuojanti institucija), gavęs Nacionalinio biuro akreditaciją, turėtų visus teisėtus įgaliojimus ne tik atestuoti turto vertintojus, bet ir koordinuoti TPM sistemos įgyvendinimą.

Tęstinį profesinį kvalifikacijos kėlimą įgyvendinančių institucijų spektras gali būti pakankamai platus. Tai ir aukštosios mokyklos, mokymo centrai, AATVI, Lietuvos turto vertintojų asociacija ir kitos institucijos. Jos turėtų būti gavusios Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos ar savivaldybės leidimą užsiimti mokymo veikla, šių institucijų mokymo programos turėtų būti aprobuojamos ar patvirtinamos Audito, apskaitos ir turto vertinimo institute ar kitoje institucijoje.

Tik sukūrus ir pradėjus nuosekliai įgyvendinti vieningą vertintojų akademinio švietimo ir tęstinio mokymo sistemą pagal aukščiau išdėstytas koncepcijos nuostatas, būtų laikomasi sveikos konkurencijos principo, o turto vertintojai galėtų gauti pakankamą ir kvalifikuotą informaciją bei tobulinti praktines žinias, siekdami priartinti savo kompetencijos lygį prie tarptautinių reikalavimų.

šaltiniai

1. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas – Valstybės Žinios, 1999, Nr.52 – 1672.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 1998 m. rugsėjo 28 d. Nr.1157 “Dėl turto vertintojų kvalifikacijos suteikimo tvarkos patvirtinimo” ir šiuo nutarimu patvirtinta “Turto vertintojų kvalifikacijos suteikimo tvarka”.

3. Peter Champness. Patvirtinti Europos turto vertinimo standartai. Priimti TEGOVA 1997 m. – Vertimas į lietuvių kalbą, LTVA, 1999.

4. Speciali literatūra apie užsienio šalių (Jungtinės karalystės, Švedijos, Danijos, JAV, Kanados, Lenkijos ir kitų) turto vertintojų kvalifikacinius reikalavimus bei tęstinio profesinio mokymo formas ir jų praktinį įgyvendinimą.

Susiję įrašai:

StudijosNemokami referatai, interpretacijos, mokomoji medžiaga

Lietuvos turto vertintojų tęstinio profesinio mokymo (kvalifikacijos kėlimo) koncepcija

šaltiniai

Kategorijos

Reklama