Lietuvos valstybės susikūrimas ir raida
Lietuva tapo svarbiu Europos politinio gyvenimo faktoriumi, bet tiesioginiai santykiai su Vidurio ir Vakarų Europa liko epizodiniai. Lietuva nebuvo įvesdinta į Europą: iš jos nuolat kilo grėsmė, nors tikėtasi, kad, tapus Europos valstybe, ta grėsmė sumažės.
Krėvos sutartis Sąjungos su Lenkija sudarymo priežastys
XIV a. politinė padėtis LDK buvo pasunkėjusi dėl šių priežasčių:
1. Kryžiuočių ordinas siekė nutautinti LDK ir sudaryti Pabaltijyje galingą jėgą prieš rytų slavus.
2. Sustiprėjusi Maskva vykdė rusiškų žemių jungimo politiką ir Lietuvos pozicijos rusiškose žemėse ėmė darytis netvirtos.
3. Bevaisės derybos su Kryžiuočių ordinu (1382 m. Dubysos sut.) ir su didžiuoju
Maskvos kunigaikščiu Dmitrijumi Doniečiu (1383 ra. derybos) Jogailą vertė ieškoti
naudingo sąjungininko.
Tarptautinė situacija susiklostė taip, kad Jogailai buvo pasiūlyta sąjunga su Lenkija. 1384 m Lenkijos valdove tampa dešimtmetė Jadvyga. Jos viešpatavimas reiškė lenkų suartėjimą su Austrijos dvaru (susižiedavimas su Vilhelmu), o tai grėsė lenkų valstybingumui. Lenkai, pasiūlydami Jogailai vesti Jadvygą, tikėjosi bendromis jėgomis priešintis kryžiuočiams ir įsiviešpatauti LDK žemėse, su Lietuvos pagalba susigrąžinti Galičo žemę, kurią buvo užėmę vengrai. Svarbiausia, tą sąjungą jie suprato kaip Lietuvos prijungimą prie Lenkijos.
Jogaila, apsvarstęs Lietuvos ir savo, kaip kunigaikščio, politinę situaciją, atsižvelgdamas į Lietuvos bajorų ir miestiečių, siekusių plėsti prekybinius ryšius, poreikius, nusprendė priimti lenkų pasiūlymą ir vesti Jadvygą.
1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos pilyje Jogaila įsipareigojo krikštytis su visais Lietuvos žmonėmis, sumokėti Austrijos princui Vilhelmui 200 tukst. florinų, paleisti į nelaisvę paimtus krikščionis ir prijungti LDK prie Lenkijos Karalystės. Šiam aktui pritarė Jogailos broliai, taip pat Vytautas ir kiti kunigaikščiai.
1386 m. Krokuvoje Jogaila krikštijosi, gavo Vladimiro vardą, vedė Jadvygą ir buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi. Į Krokuvą buvo atvykęs ir Vytautas, kurį pakrikštijo Aleksandro vardu.
Krėvos sutarties padariniai
1. Sutartis sudarė sąlygas abiejų valstybių politiniam, socialiniam ir ekonominiam suartėjimui, spartino LDK feodalizaciją.
2. Buvo suvienytos lenkų ir lietuvių jėgos kovai su kryžiuočiais.
3. Į Lietuvą ėmė sklisti Europos kultūra.
4. Lenkų kronikininkai paneigė anksčiau egzistavusią mintį, kad lietuviai yra barbarai.
5. Nors LDK liko atskira nuo Lenkijos valstybė, tačiau Krėvos sutartis teikė lenkų feodalams juridinių argumentų ir toliau LDK laikyti Lenkijos dalimi.
Lietuvos krikštas ir jo reikšmė
Pirmasis Lietuvos krikšto etapas buvo paties Jogailos, jo brolių, giminaičių ir palydovų krikštas 1386 m. vasario 14 d. Krokuvoje.
Antrasis, svarbiausias etapas – žymesnių lietuvių bajorų, Vilniaus miestiečių krikštas, prasidėjęs 1387 m. vasario mėn. Vilniuje.
Jogaila, jau kaip Lenkijos karalius, atvyko į Lietuvą įvesti krikščionybę. Jį lydėjo daugelis lenkų dvasininkų. Krikštą aprašė Janas Dlugošas – žymiausias to meto lenkų istorikas. Bajorai buvo kviečiami į Vilnių ir krikštijami kartu su šeimomis, apipilant vandeniu, po vieną. Miestiečiai ir kiti paprasti žmonės buvo pamokomi tikėjimo, ir karalius, kaip krikšto tėvas, dalijo jiems vilnonio audinio, atsivežto iš Lenkijos. Sužinoję apie krikšto dovanas, prisirinko tiek daug žmonių, kad juos pulkais reikėjo vesti prie upės ir krikštyti. J.Dlugošas nesijuokė iŠ lietuvių gobšumo, o parodė, kad krikštas yra formalus.
Kad krikščionybė plistų ir tvirtėtų, Jogaila 1387 m. įkūrė Vilniuje Šventosios Trejybės katedrą, pavadintą Šv. Stanislovo vardu. Tais pačiais metais Vilniuje buvo pastatyta ir Šv.Jono parapijinė bažnyčia. 1387-1392 m. Jogaila įsteigė parapijines
bažnyčias Senojoje Ašmenoje, Bistryčioje, Krėvoje, Maišiagaloje, Medininkuose, Merkinėje, Nemenčinėje, Ukmergėje ir Vabalčiuose. Buvo įsteigta Vilniaus vyskupija, kurią 1388 m. kovo 12 d. patvirtino popiežius. 1387 m. vasario 22 d. raštu Jogaila uždraudė katalikų santuokas su stačiatikiais, jei šie netaps katalikais. 1389 m. sausio 10 d. įsakymu įvesta bažnyčios dešimtinė.
Svarbiausi krikšto proga paskelbti Jogailos dokumentai yra trys teisiniai aktai -privilegijos, kurie sudarė sąlygas luominės monarchijos formavimosi pradžiai Lietuvoje:
1.1387 m. vasario 17 d. privilegija Vilniaus vyskupystės vyskupui. Ji reiškė bažnytinės žemėvaldos įsteigimą be prievolių valstybei. Vilniaus vyskupas gavo dalį Vilniaus miesto ir keliolika dvarų su žemėmis ir valstiečiais. Į vyskupo, kaip kunigaikščio, žinią perėjo teismas ir administracija.
2. 1387 m. vasario 20 d. privilegija Vilniaus miestui, kuria buvo suteikta Magdeburgo teisė. Miestas gavo savivaldą, atskirą nuo bajorų teismą. Tačiau miestiečiai nebuvo atleisti nuo mokesčių ir karinės tarnybos.
3.1387 m. vasario 20 d. privilegija skirta apsikrikštijusiems bajorams. Bajoro turtas, žemė, ją dirbantys žmonės pripažįstama jo tėvonija, kuria galima laisvai disponuoti. Prievolė dalyvauti karo žygiuose paliekama.
Apsikrikštiję žemdirbiai valstiečiai irgi buvo paskelbti krikščionimis, tik neprivilegijuotais. Valstiečių paveldimai naudojama žemė nebuvo pripažinta jų nuosavybe. Taigi Jogailos privilegijos reiškė luomų įteisinimo pradžią.
Krikščioniškos-valstybinės religijos įvedimas turėjo teigiamą reikšmę:
1. Vokiečių feodalai neteko moralinio pagrindo Šauktis Europos katalikiškų kraštų paramos, o Jogailai ir Vytautui davė ideologinį ginklą propagandai prieš Ordiną Vakarų Europoje. Net popiežius Bonifacas IX pasiūlė susitaikyti su lietuviais, kad išvengtų skandalo.
2. Krikštas padėjo Lietuvai ūkiniu ir kultūriniu požiūriu suartėti su Lenkija ir Čekija, nes iš jų į Lietuvą ėmė plisti raštija, atsirado pirmosios mokyklos.
3. Krikščionybė sudarė sąlygas tautų bendravimui.
4. Katalikybė, oficialiai paskelbta valstybine religija, stiprino valstybę, tačiau žmonių sąmonė nelabai pasikeitė. Lietuvoje negreit išnyko seni tikėjimai.
Puslapiai: 1 2