Maistas ir sveikata

Visuomenės požiūris į maistą:

• kokybė (3-ioje vietoje Lietuvoje)
• kaina (1)
• skonis (2)

Vyriausybės požiūris į maistą:

• dalyvauja daug ministerijų ir organizacijų
• maisto higienos kontrolė – prižiūri ir kontroliuoja, kad būtų laikomasi taisyklių
• mityba – maistingų medžiagų sudėtis ir sveikata

Pramonės požiūris į maistą:

• pirminis perdirbimas
• maisto technologija – moksliniai tyrinėjimai ir pažanga
• ekonomika

Maisto įstatymdavystės piramidė.

LR konstitucija

LR maisto įstatymas,

kiti įstatymai (seimas)

Nutarimai (LR vyriausybė)

Įsakymai (ministerijos žinybos)

Vidinės įstaigų direktyvos, vadovų įsakymai,

pareigūnų sprendimai

Kaip 500ml pieno patenkina 5 metų vaiko poreikius:

baltymai – 60 %

energija – 20 %

kalcis – 85 %

magnis – 60 %

A vitaminas – 25 %

B vitaminas – 100 %

P. Brego patarimai:

• atsisakyti negyvo maisto ir dirginančių gėrimų
• maitintis tik gyvais produktais
• atsisakyti bet kokio maisto, jei kūnas ar protas negaluoja
• stengtis siekti tobulumo – tai žmogų išaukština

Milijonai žmonių gyvena negalvodami nei apie mitybą, nei apie sveikatą. Mano, kad visas ligas išgydys tabletės.

Pavojaus, susijusio su mityba suvokimas: visuomenė ( specialistai )

1. aplinkos užterštumas (4)
2. maisto priedai (5)
3. mitybos trūkumas ar perteklius (1)
4. bakterinis užterštumas (2)
5. natūralus užterštumas toksinėmis medžiagomis (3)

Didžiąją žmonijos istorijos dalį žmonės maitinosi sveikai. Šiuo metu maistas be galo įvairus, tačiau jame perdaug gyvulinės kilmės riebalų.

Pasaulyje badauja daugiau, nei 800mln. Žmonių ( Afrikos, Lotynų Amerikos šalys, Armėnija, Gruzija, Kirgizija…)

Tarptautinio vėžio centro duomenimis:

80 % onkologinių ligų priežastis – aplinkos ir gyvensenos žalingi veiksniai.

tabako rūkymas – 25-40 %

alkoholio vartojimas – 2-4 %

nesveika mityba – 10-70 %

profesija – 2-8 %

aplinkos tarša – 1-5 % ir kt.

Buvo prognozuota, kad 2000m. Lietuvoje vėžiu sirgs 0,3 % visų gyventojų. Šiuo metu rodiklis dar didesnis.

Vėžio priežastis – natūrali reakcija į piktnaudžiavimą maistu (Mikijo Kuši)

Tikslas:

Iki 2010m. sumažinti energijos, gaunamos riebalų sąskaita, iki 30 %, o iš sočiųjų riebiųjų rūgščių – iki 14 %. Užtikrinti maisto saugumą.

JAV mokslinių duomenimis, netinkama mityba ir maisto veiksniai nulemia apie 50% visų mirčių.

Maisto ir mitybos politika susijusi su:

§         įstatymai

§         rinkotyra

§         žemės ūkis

§         sveikata

§         kaina

§         informacija

§         tiekimas

§         prekyba tyrimai ir įvertinimas….

MAISTAS:

1. juslinės savybės
   • saldus
   • kartus
   • rūgštus
   • sūrus

1. maistinių medžiagų šaltinis
   • baltymai
   • riebalai
   • angliavandeniai
   • vitaminai
   • mineralinės medžiagos
   • energijos šaltinis

1. farmakologiškai veikiančios medžiagos
   • kofeinas
   • teobrominas
   • opijus
   • marihuana…

1. teršalai
   • ligas sukeliantys mikroorganizmai, parazitai, virusai
   • sunkieji metalai
   • pesticidai
   • mikotoksinai
   • natūralios toksinės medžiagos
   • polichloruoti bifenilai, dibenzofūranai, dibenzodioksidai
   • žuvų nuodai

Pagrindinės mitybos problemos:

• ekonominės problemos
• maitinimo krūtimi problemos
• galimybė kūdikių mitybai naudoti geros kokybės, saugius maisto produktus
• mitybos vienpusiškumas
• ryški sezoniškumo įtaka
• mitybos režimo pažeidimai
• per gausus sočiųjų riebalų ir monosacharidų vartojimas
• nepakankamas polisacharidų ir antioksidantų vartojimas
• aiškiai suformuotos mitybos strategijos ir politikos trūkumas
• žemas gyventojų mitybos žinių lygis, dėl kurio – ryški madų, pseudomokslinių koncepcijų įtaka

Mityba neatsiejamai susijusi su:

• šalies ir individo ekonominė būklė, šeimyninė padėtis
• sveikatos būklė
• paveldėjimas
• fizinis aktyvumas
• gyvensena
• išsilavinimo, kultūros lygis
• individualios žinios apie mitybą ir jos įtaką sveikatai
• sezoniškumas
• amžius
• religinės bendruomenės
• geros kokybės maisto produktų būvimas
• efektyvi ir gerai organizuota maisto kokybės sistema

Pagal racionalios mitybos principus 28-30% energijos turi būti gaunama iš riebalų. Gyvulinės kilmės riebalai – vienas iš svarbiausių veiksnių, skatinančių kraujotakos sistemos ligas. Augalinės kilmės riebaluose yra būtinų polinesičiųjų riebiųjų rūgščių – linolio (aterosklerozės profilaktika) ir linoleno (odos pleiskanojimo profilaktika).

Mononesočios riebiosios rūgštys lengvai įsisavinamos. Jų daug alyvuogių, rapsų, riešutų aliejuose. Daug sočių riebiųjų rūgščių turi ir augaliniai (kokosų, palmių) aliejai.

Negalima visiškai atsisakyti riebalų – jie yra svarbūs A, D, E, K vitaminų rezorbcijoje.

Su gausiu riebalų vartojimu siejami storosios žarnos, tulžies pūslės, gimdos, krūties navikai.

Rūkytuose ar ilgai riebaluose kepintuose produktuose atsiranda kancerogeninės medžiagos (pieno liaukos, prostatos, storosios žarnos navikai).

Nustatytas ryšys tarp krūties vėžio ir alkoholio vartojimo.

Žalioji arbata gali apsaugoti nuo vėžio (polifenoliai ir pigmentai).

Kadmis – įtakoja prostatos vėžį. Cinkas yra kadmio antagonistas. Selenas tyri antivėžinių ir antioksidacinių savybių, mažina sunkiųjų metalų toksiškumą ir saugo nuo tabako dervų toksinio aktyvumo, tačiau su maistu jo gaunama nepakankamai.

Antioksidantai (E, C vitaminai, selenas) – mažina toksinį ir kancerogeninį poveikį.

Bloga mityba – trumpo gyvenimo priežastis.

Galima suvartoti dvigubai didesnes A ir C vitaminų dozes, o taip pat ir cinko, molibdeno, riboflavino, E vitamino, β-karotino ir seleno, kurie yra būtini žmogaus organizmui.

E vitaminas, β-karotinas ir selenas per 5 metus (vartojant dvigubas normas) sumažina mirtingumą nuo visų ligų 9%.

Trūkstant alavo – plinkama.

E vitaminas mažina atminties sutrikimus esant Alzheimer’io ligai.

Kalcis mažina inkstų akmenligės riziką.

Vario trūkumas sukelia aneurizmas, priešlaikinį žilimą.

Vaikai prie TV praleidžia daugiau, nei pusę pamokų laiko mokykloje. Tai yra viena iš nutukimo epidemijos priežasčių.

Per pastaruosius 15 metų labai sumažėjo sportuojančių vaikų skaičius.

Palyginus žindytų ir dirbtinai maitinamų vaikų sveikatą, per pirmuosius 10 gyvenimo metų pastarieji 20 kartų dažniau viduriavo, 22 kartus dažniau sirgo užkrečiamomis ligomis, 21 kartą – astma, 11 kartų dažniau gydėsi ligoninėse.

Žindančios motinos rečiau serga, jų tarpe mažesnis krūties vėžio, osteoporozės atvejų skaičius.

Vaikai ir paaugliai, kurie sunkiau mokosi, negali susikaupti, turėtų vartoti papildoma riebiųjų rūgščių kiekį (žuvis, riešutai ir žalialapės daržovės, kuriuose daug W₃ nesočiųjų riebiųjų rūgščių).

Menkių kepenų aliejus padeda gydyti sąnarių ligas. Pacientų, gydytų W₃ rūgštimis, kremzlėse enzimų, sukeliančių uždegiminius procesus ir skausmą, kur kas mažiau.

Pesticidai – tai cheminės apsaugos priemonės, naikinančios piktžoles, derliaus kenkėjus, augalų ligų sukėlėjus.

Šiuo metu žinoma apie 1000 pesticidų, iš jų vartojama apie 800. Pesticidų likučių nustatymas labai brangiai kainuoja. Importuoti maisto produktai labiau , lyginant su lietuviškais, užteršti pesticidais, bet jų mažesnis mikrobiologinis užterštumas.

2001m. į Lietuvą importuotų maisto produktų tyrimo metu pesticidų likučiai rasti daugiau, nei 80% mėginių. Šis maistas yra nesaugus. Maisto produktai su pesticidų likučiais negali būti realizuojami Europos Sąjungoje.

Puslapiai: 1 2

Share on Facebook