Maistas ir sveikata

Sintetinant pesticidus susidaro pavojingesnės priemaišos. Sintetinant DDT susidaro iki 30% polichlorfenilų, kurie nepavojingi vabzdžiams, bet labai pavojingi šiltakraujams gyvūnams. Chlororganiniai pesticidai labai stabilūs, nepasiduoda kitų cheminių medžiagų, mikroorganizmų ir virusų poveikiui, kaupiasi riebaliniame audinyje, gali būti išskiriami su motinos pienu. Jų poveikis – imunotoksiškas, neurotoksiškas, teratogeniškas, kancerogeniškas.

Iš 19 mirusiųjų nuo vėžio tik 3 nerasta chlororganinių junginių. Heksachlorbenzenas naudojamas grūdams beicuoti. ( → galvijų pašarai → pienas ir mėsa → žmogaus organizmas).

Sveikos mitybos principai:

• nuosaikumas
• įvairumas
• subalansuotumas

Nuosaikumas.

Net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos yra perdaug, yra žalinga sveikatai.

Optimalus baltymų kiekis – imuninės sistemos veiklos užtikrinimo pagrindas. Padidinus šį kiekį atsiranda alergijų rizika.

C vitamino norma – 70mg/parai. Vartojant per parą daugiau, nei 1 gramą, galima susirgti inkstų akmenlige. Kai jo trūksta – mažėja atsparumas, dažnos peršalimo ligos, didėja kraujagyslių sienelių pralaidumas.

Trūkstant jodo vystosi gūžys. Vartojant perdaug – hipertireozė.

Įvairumas.

Nėra nei vieno maisto produkto, turinčio visų maisto medžiagų. Gerai sveikatai išsaugoti reikia vartoti kuo įvairesnį maistą.

Subalansuotumas.

Tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų santykis bei optimalus energijos kiekis, kuris priklauso nuo amžiaus, lyties ir dirbamo darbo.

Sveikos mitybos taisyklės:

• 1. valgyti kuo įvairesnį maistą
  2. išlaikyti optimalų kūno svorį
  3. sumažinti daug sočiųjų riebiųjų rūgščių ir cholesterolio turinčio maisto vartojimą
  4. padidinti vaisių, daržovių ir grūdų vartojimą
  5. sumažinti cukraus ir saldumynų kiekį
  6. saikingai vartoti alkoholį
  7. sumažinti druskos vartojimą

1.                   Žmogui reikia apie 40 pavadinimų maisto medžiagų. Įvairus maistas sumažina tikimybė, kad šių medžiagų truks.

2.                   Antsvoris lydimas hipercholesterolemija, ankstyvos aterosklerozės, priešlaikinio infarkto ir insulto rizika. Be to, didėja rizika susirgti cukralige, osteoartritais, kai kuriomis akmenligės formomis. Moterims dažnesnė nėštumo patologija, gimdymo komplikacijos, o jų vaikai yra didesnio svorio ir mažiau atsparūs ligoms.

Reikia būti geros formos dėl sveikatos. JAV duomenimis, apie 30% mirčių nuo vėžio ir apie 50% – nuo širdies kraujagyslių ligų sąlygoja viršsvoris.

78% vyrų ir 65% moterų aukšto kraujospūdžio priežastis yra nutukimas.

Žmonėms, kuriems riebalai kaupiasi pilvo srityje, yra didesnė rizika susirgti cukralige, širdies nepakankamumu, krūties ir gimdos vėžiu, negu tiems, kuriems riebalai kaupiasi klubuose ir kojose.

Svorį ilgam numeta tik 1 iš 20 žmonių. Kitiems pasireiškia grįžtamasis dietų poveikis.

3.                   Cholesterolio kiekį didina maisto kaloringumas, gausus sočiųjų riebalų vartojimas.

W₃ polinesočiųjų riebiųjų rūgščių kiekiai:

Rapsų aliejus	10%
Sojos aliejus	7%
Palmių aliejus	10%

4.                   55-60% paros energijos reikia gauti vartojant angliavandenius, ypač polisacharidų pavidalu. Jų gausu daržovėse, bulvėse, grūduose, duonoje, ankštiniuose. Šiuo metu mieste daržovių suvartojama daugiau, negu kaime.

Įrodyta, kad sotumo centras smegenyse lėčiau reaguoja į riebalus, nei į angliavandenius. Kuo riebesnis maistas, tuo daugiau jo suvalgoma.

5.                   Padidintas saldumynų vartojimas skatina antsvorį, ėduonį, cukraligę…

6.                   Gausus valgomosios druskos vartojimas yra vienas iš pagrindinių aukšto kraujospūdžio veiksnių.

7.                   Alkoholis skatina CNS, kepenų ir kitų organų pakenkimą, alkoholizmą.

Nitratai.

Patekę į organizmą nitratai skyla į nitritus ir nitrozaminus, kurie veikia kancerogeniškai.

Tinkamai paruošiant daržoves, nitratų kiekis sumažėja 10-40 (kartais iki 80) procentų.

Puslapiai: 1 2

Share on Facebook