Miltelinės elektrokontaktinės ir elektromagnetinės medžiagos
Yra skiriamos 2 pagr. grupės, tai medž. atjungimo kontaktams, srovei išjungti ir įjungti, ir medž. slydimo kontaktams, t.y. perduoti srovę šliaužiančiu kontaktu. Jungimo kontaktų medž. keliami dideli reikalavimai:
1. Pakankamas kietumas ir stiprumas
2. Atsparumas deformacijoms sukštose t0
3. Minimalus polinkis sukibti
4. Didelis atsparumas erozijai ir oksidacijai
5. Didelis laidumas elektrai ir šilumai
6. Maža kontakto varža
Tokiomis sav. pasižymi tam tikraskompozicinės medž. ir pseudo lyd. Pseudo lyd. iš volframo sidabro ir pseudo lyd. iš chromo naudojami aukštos įtampos dažno perėjimo kontaktams. Jie atsparūs erozijai ir susivirinimui net degant el. lankui.
Lengvesniems darbo sąnaudoms naudojamos lengvesnės kompozicijos: sudaromos kadmio, Cu, Al oksido, karbido, grafito pagrindu.
Slystančios elektro medž. naudojamos šepetėliams el. mašinose ir sudaromos Cu ar sidabro pagrindu. Be to, jose būna nuo 8-75% grafito. Grafitas suteikia medž. gerą laidumą elektrai. Antifrikcines sav. ir neleidžia oksiduotis ir susivirinti slydimo kontaktams.
Magnetinės medžiagos
Šiuolaikinėje el. pramonėje yra plačiai naudojama energetinės medž. Atsižvelgiant į gamybos būdą jos skirstomos į kietas, milt. ir magneto dielektrikus ir feritus.
Magneto dielektrikai – medž. gautos supresavus feromagnetinius miltelius su epoksidinėmis dervomis. Jie turi gerą ir stabilų magnetinį skvarbumą ir mažus nuostuolius dėl sūkurinių sūkurių. Iš jų gaminamos ričių šerdis.
Feritai tai Fe2O3 ir kitų metalų oksidų junginiai pasižymintys Fe magnetinių ir puslaidininkinių medž. sav. Minkštamagnetinės milt. medž., tai gryna geležis ar jos lyd. su Al, Si, Ni ir kobaltu. Šios medžiagos lengvai įsimagnetina. Kietamagnetinės milt. medž. yra naudojamos nuolatinių magnetų gamybai. Jos turi koercityvinę jėgą, liekamą indukciją. Gaminamos iš lyd. geležies, Cu, Sidabro, Molibdeno pagrindu.