Mobilūs atmosferos oro taršos šaltiniai. Teršalų poveikis sveikatai

1. Lengvieji automobiliai – 67%.
2. Sunkvežimiai – 32%

Nuo 1993 metų transportas – pagrindinis taršos šaltinis.

Pasaulyje sparčiai didėja automobilių skaičius:

1900                 11tūkst.

1940                                  46mln.

1970                                  230mln.

1995                                  450mln.

2001                                  500mln.

Mažiau 100 automobilių 1000 gyventojų – Meksika, Rusija, Ukraina

130-290                         Lietuva, Airija, Lenkija

300-390                         GB, Ispanija, Portugalija

Virš 400            Kanada, Švedija, Australija

JAV – 650 automobilių 1000 gyventojų.

Lietuvoje yra apie 1,2mln automobilių (2002m)

Automobilių išskiriami teršalai:

• kuro degimo produktai, tepalai
• kuro nutekėjimas, nugaravimas
• padangų ir kelių dangos nusidėvėjimo dulkės
• triukšmas

Automobilis kas 10000 km (sunaudojant 7l/100km) išmeta 10t įvairių dujų mišinio.

93-98 % sudaro azotas, O₂, H₂O garai, CO+O₂→CO₂

Sudeginus 1t kuro išmetama:

• CO 600kg
• Angliavandeniliai 75kg (etilenas, acetilenas, metanas, butanas, aromatiniai angliavandeniliai)
• NO_x 30kg
• Aldehidai 15kg (60% sudaro formaldehidas)
• SO₂ 5kg
• Suodžiai 1kg
• Švino junginiai 0,1kg

Aromatiniai policikliniai angliavandeniliai yra labiausiai toksiški, turi kancerogeninį poveikį.

Pasekmės:

• Neigiamas poveikis sveikatai, gamtai, statiniams (korozija)
• Kraštovaizdžio nuskurdimas, kultūros paveldo naikinimas
• Autoavarijų pasekmės
• Nesveikas gyvenimo būdas

Pvz.: automobilių sukeliama vibracija kenkia Šv.Onos bažnyčiai.

Lietuvoje per metus iš automobilių į orą patenka daugiau nei 400 tūkst.t. teršalų. Daugelyje vietovių tai sudaro 70-90% visų išmetamų į atmosferą teršalų apimties. Didmiesčiuose – 70-85% bendros teršalų apimties. Miestuose, uždaruose kiemuose tarša išsilaiko labai ilgai. Labiausiai užterštas senamiesčio oras.

78% tyrime dalyvavusių Europos miestiečių įsitikinę, kad automobiliai – pagrindinis miestų oro taršos šaltinis.

Švino savybė kauptis organizme sąlygoja chroniškas ligas, apsigimimus, žeidžia nervų ir virškinimo sistemas, mažina hemoglobino ir eritrocitų kiekį, pažeidžia viso organizmo funkcines sistemas.

3,4-benzpirenas toksiškesnis už šviną. JO DLK 300k. mažesnė. Jis yra tikrasis kancerogenas, skatina plaučių ir gerklės vėžio atsiradimą.

Fizikos instituto duomenimis, prie magistralės Vilnius – Kaunas benzpireno koncentracija viršija normą 15-20k. Daržovių užterštumas 70m nuo magistralės keliolika kartų viršija leistiną normą.

Didžiąją toksinių teršalų dalį sudaro CO – bespalvės, bekvapės dujos. Jos veikia kraują (karboksihemoglobinas), širdį, kraujagysles ir CNS. Prie judrių Vilniaus sankryžų koncentracija viršijama 2-4 kartus.

Triukšmas – reikšmingas automobilių taršos elementas, trukdo poilsiui, susikaupimo reikalaujančiam darbui. Leistinas triukšmo lygis 65 dB. Aukštas triukšmo lygis trikdo kraujotaką, didina opaligių, uždegimų lygį.

Europoje 25% didmiesčių gyventojų kenčia nuo triukšmo. Kasmet triukšmo lygis padidėja apie 2dB. Šie gyventojai dažnai vartoja migdomuosius.

Vilniuje 7,5m nuo važiuojamosios dalies triukšmas viršija leistiną lygį 2,8-10,0 dB. 38% Vilniečių nervina gatvės triukšmas taip pat dirgina variklio užvedimo ir signalizacijų sukeliami triukšmai.

75% Europos didmiesčių gyventojų mano, kad eismo ribojimas bei pėsčiųjų zonos senamiestį ir centrinėj miesto daly būtų efektyvi taršos mažinimo priemonė. 73% mano, kad dviratis turėtų būti prioritetinė transporto priemonė prieš automobilį. (ko tai mažai tikėtina).

Mažinimo priemonės:

• Gatvių plėtimas
• Eismo ribojimas centruose
• Požeminės perėjos
• Pėsčiųjų zonų sudarymas atokiau nuo magistralių
• Stovėjimo aikštelių iš garažų stygiaus mažinimas
• Prioritetas dviračiams

PSO duomenimis Europoje gyvena 852mln žmonių, iš jų 400mln – dirbantieji.

20-30% gyvena drėgnuose butuose, dėk ko daugėja alergijų, bronchinės astmos, įvairių respiratorinių infekcijų.

5% (43mln) kenčia nuo jonizuojančios radiacijos gyvenamų patalpų ore (radono koncentracija). Auga rizika plaučių vėžiu. Radonas kaupiasi grunte, todėl žemesniųjų aukštų gyventojams rizika susirgti plaučių vėžiu didesnė.

26% (180mln) kenčia nuo padidinto triukšmo kuris sukelia diskomfortą, trikdo miegą.

29% patiria trumpalaikį SO₂ poveikį (mažiau 24val per metus)- -kvėpavimo sistemos sutrikimai, lėtinių kvėpavimo ligų komplikacijos, artinančios mirtį.

2% gyventojų -ilgalaikis SO₂ veikimas – 4-7% susilpnėja plaučių funkcija.

9% – kietųjų dalelių trumpalaikis poveikis – kvėpavimo sistemos sutrikimai, lėtinių ligų komplikacijos.

2% kietųjų dalelių ilgalaikis poveikis – apatinių kvėpavimo takų ligos vaikams, nosiaryklės bei akių ligos suaugusiems.

50% trumpalaikis O₃ poveikis – kosulys, akių sudirginimas, nežymus plaučių funkcijos sumažėjimas.

0,3% švino poveikis – sutrinka vaikų protinis vystymasis

30% tabako dūmai (motinos, rūkančios namuose) – apatinių kvėpavimo takų ligos naujagimiams

25% tabako dūmai (kai rūko vienas iš sutuoktinių) – plaučių vėžys nerūkančiam sutuoktiniui.

50% NO₂ (dujinės viryklės) – apatinių takų ligos moksleiviams.

Patalpose praleidžiama 80-90% laiko.

Kenkia:

• Lakiosios dažų ir klijų sudėtinės dalys
• Dezodorantai ir aerozoliai
• Cheminės priemonės nuo kandžių, tarakonų
• Iš cheminės valyklos parnešti drabužiai
• Dujų degimo produktai
• Netinkamai prižiūrimi šiukšlių kibirai
• Tabako dūmai
• Smalkės iš krosnies, dūmai
• Autotransporto teršalai (pro langą)
• Svylančios dulkės nuo lempų, radiatorių
• Naminiai gyvūnai
• Naftos produktai iš rūsyje esančio garažo

Lietuvoje – teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų tiekimo tvarka:

• Išmetimas į aplinkos orą, valymas, utilizavimas (tonos per metus)
• Taršos šaltinių charakteristika
• Išmetamųjų dujų valymo įrenginių veikimo rodikliai
• Taršą mažinančių priemonių vykdymas
• Mobilių taršos šaltinių išmetami teršalai (tonos per metus)

Apsaugos priemonės.

• 1. technologinės:
     • kenksmingų medžiagų keitimas nekenksmingomis
     • žaliavų apvalymas nuo priemaišų
     • dulkes gaminančių procesų keitimas drėgnais
     • hermetizavimas
     • degimo racionalizavimas

• 1. planavimo:

• miestų teritorijos ponavimas
• sanitarinių-apsaugos zonų įvėdimas
• teisingas gyvenamųjų teritorijų planavimas
• gyvenviečių apželdinimas

• 1. techninės:

• išmetimų valymas
• gamybinių procesų techninė kontrolė

• 1. įstatyminės:

• teisės aktai
• taršos reglamentai (DLK-koncentracija, DLI-išmetimas, DLT-tarša)
• išmetimo standartizavimas
• žaliavų standartizavimas

Share on Facebook