Modernioji muzika (referatas)
Pirmąjį grafinė muzikos pavyzdį sukūrė amerikietis Earlas Brownas, tai buvo kurinys fortepijonui „sulenktas lapas, gruodis, 1952″.
Veiksmo muzika
Tuo pačiu metu kaip ir aleatorinė bei grafinė muzika atsirado veiksmo muzika. Tai savotiškas muzikos ir veiksmo hibridas, dažniausiai – avangardinis teatralizuotas kūrinys, atliekamas tradicinėse koncertų salėse.
Veiksmo muzikos tikslas yra „išjudinti iki šiol mažai pajustas mąstymo ir jutimų sritis”, todėl nenuostabu, kad naudojamos avangardinės priemonės, dažnai šokiruojančios klausytojus.
Minimalizmas
Minimalizmas buvo dailės stilius, gyvavęs 6-ame ir 7-ame dešimtmetyje JAV. Jis atsirado kaip priešprieša tuo metu dailėje klestėjusioms modernizmo rūšims, visų pirma abstrakčiajam ekspresionizmui.
Minimalistų kūryba logiška, kūriniams būdingas abstraktumas. Minimalistiniai darbai dažnai jungiami iš kelių ar net keliasdešimties labai panašių darbų.
Minimalistinė muzika
Minimalistinė muzika atsirado 7-o dešimtmečio pradžioje JAV. Ji labai paprasta, tonali, pulsuojančio reguliaraus ritmo, gerokai artimesnė rokui, džiazui. Ji neįprasta Vakarų avangardui.
Minimalistinė muzika buvo iššūkis pokariniam serialistinės ir aleatorinės muzikos viešpatavimui. Ji stipriai skyrėsi ne tik nuo moderniosios, bet ir nuo klasikinės bei romantinės muzikos. Minimalizmas įkūnijo aiškesnės, techniškai paprastesnės ir emociškai lengvesnės muzikos poreikį.
Minimalistiniuose kūriniuose ritmo, melodinės ir harmoninės atkarpos kartojamos daugybę kartų. Per visą kūrinį tvyro viena nekintama būsena, primenanti mąslią indišką ragą arba monotonišką afrikietišką būgnijimą. Muzika abstrakti, ji nieko nepapasakoja, vyksta lėta ir nuosekli struktūrų kaita. Pakitimų labai nedaug, klausytojas juos lengvai pastebi ir turi laiko į juos įsiklausyti.
Minimalistiniai kūriniai neturi kulminacijų, muzika dažniausiai prasideda ir baigiasi nelauktai, todėl atrodo, kad ji begalinė, be pradžios ir pabaigos arba galinti prasidėti ir baigtis bet kurioje vietoje. Laikas tarsi sustoja arba visai išnyksta – kontrastų ir įvykių nebuvimas tirpdo klausytojui laiko jausmą.
Postmodernizmas
Postmodernizmas yra paskutinių XX a. dešimtmečių meninė kūryba, išreiškianti naują požiūrį į šio laikotarpio problemas ir susiejanti labai skirtingu kultūros ir meno reiškinius. Be to, postmodernizmo sąvoka vartojama ir platesne prasme – ji apibūdina globalizacijos ir informacijos laikų visuomenės gyvenimą.
Postmoderni kūryba remiasi įvairiomis tradicijomis, ir meno formomis – senomis ir naujomis. Tuo postmodernizmas ir skiriasi nuo tradicijas neigusio modernizmo, tačiau akivaizdesni skirtumai tarp moderniųjų ir postmoderniųjų kūrinių įžvelgiami ne taip jau greitai.
Postmodernizmas neturi vieningo stiliaus, metodo ar budingų priemonių. Postmodernusis mąstymas yra elegantiškas, todėl kiekvienas menininkas kuria savo stilių viskuo naudodamasis taip, kaip jam patogiau.
Postmoderni muzika
Muzikinis postmodernizmas prasidėjo 7-ame dešimtmetyje, kai kompozitoriai ėmė atmetinėti modernistines naujumo ir originalumo nuostatas, neigti pernelyg didelį intelektualaus prado vaidmenį kūryboje. Jie kūrė chaotiškus avangardinius kūrinius naudodami įvairias priemones: grojimą skirtingais stiliais, garso įrašus, triukšmus, šviesas ir t.t. Ankstyvasis postmodernizmas buvo dažnai susijęs su socialinėmis ir politinėmis problemomis.
Vėliau, nuo 9-o dešimtmečio pradžios, postmodernizmas tapo populiarus Rytų Europoje ir Šiaurės Amerikoje, tačiau jau nebebuvo avangardiškas kaip pradžioje. Kompozitoriai naudojo įvairias priemones, bet jų kūryboje stilius tapo vientisesnis. Vienas svarbiausių kūrybos tikslų buvo „sugražinti muzikai kompozitoriaus asmenybę”, postmodernistų manymu, beveik išstumtą modernioje muzikoje.
Išvados
XX a. muzikoje buvo naudojami ne tik visi įmanomi garsai ir triukšmai, bet net ir mikrofonais sustiprinti žmogaus smegenų impulsai ar tolimų galaktikų virpesiai. Girdimasis pasaulis labai išsiplėtė, ir tik nuo klausytojų priklauso, ar jie pripažįsta visą tai esant muzika. Žmogus, kuris klausosi įvairios muzikos imlesnis jos teikiamiems įspūdžiams ir daug jautriau ją išgyvena.