MOKĖJIMO KORTELĖS “IMPARCard” VERSLO APLINKA
VISA Electron palūkanos už kreditinį likutį yra 4%, o IMPARCard – 5,11% (žr. aukščiau), todėl šiuo požiūriu IMPARCard užima geresnę poziciją ir pagal bendrą prognozę tokiu būdu turėtų “prisivilioti” didesnį skaičių vartotojų. Mokesčiai už formalumus, atliekamus įsigyjant kortelę ir baudos už jos praradimą ar sugadinimą mechaniškai yra didesni naudojant VISA Electron. Tikėtina, kad šie įkainiai turėtų keistis. Tačiau šios kortelės privalumas yra tai, kad ji savo naudojimo sąlygomis yra nuolaidesnė studentų atžvilgiu, nes nereikalauja iš jų aptarnavimo metinio mokesčio. O šio rinkos segmento įsisavinimas ir užkariavimas yra gera ateities investicija, kadangi pagal statistiką žmonės, įgiję aukštąjį išsilavinimą turi aukštesnį pajamų lygį ir dažniau naudojasi banko paslaugomis, tame tarpe ir elektroninėmis kortelėmis. Bet vis dėl pasaulinė praktika rodo, jog žmonių pasitikėjimo kortelėmis tendencija krypsta į elektroninių kortelių pusę, kadangi klastojimo atvejai dažnesni tarp magnetinių kortelių (VISA Electron). Amerikos statistikos departamentų duomenėmis Amerikos biudžetas patiria apie 1 mlrd. dolerių nuostolių kasmet dėl magnetinių kortelių masinių klastojimo atvejų.
4. Panaudojimo galimybės
Lietuvių konservativumas matyti ir iš atsiskaitymo kortelių verslo. Kortelių turėtojų Lietuvoje dar labai mažai, daugeliui labai patinka nešiotis su savimi grynųjų pinigų. Šiokia tokia prievarta, kai darbdaviai nusprendžia atlyginimus pervesti į bankų kortelių sąskaitas, – tai irgi būdas pratinti žmones prie naujų atsiskaitymo formų.
Nenorą naudotis mokėjimo kortelėmis lemia ir dar menkai išplėtotas jų turėtojų aptarnavimo tinklas bei problemos, kylančios atsiskaitant jomis (neretai būna blogas ryšys su banku ir pan.)
Susidomėjimas kortelėmis Lietuvos regionuse toli gražu ne vienodas. Pavyzdžiui, Vilniaus ir Klaipėdos gyventojai ne tokie konservatyvus, o Marijampolės ar Utenos žmonės nelinkę pasitikėti naujovėmis.
IMPARCard kortelė, kaip ir nacionalinis piniginis vienetas – litas, yra skirtas naudojimui tik Lietuvoje. Jos vartotojas, atlikdamas pinigines procedūros, naudojasi tam skirtais specialiais terminalais, įrengtais daugelyje Lietuvos miestų bankuose, degalinėse, prekybos centruose ir privačiose parduotuvėse, banko Snoro komerciniuose kioskuose, dirbančiuose 24 valandas per parą ir išsidėsčiusiose kiekviename rajono centre.
Snoro banko vadovai teigia, kad IMPARCard kortelė priklauso visai kitai, modernesnei technologijų kartai. Visa informacija apie sąskaitą yra pačioje kortelėje – jos viduje esančioje elektroninėje mikroschemoje. Aptarnaujant kortelės turėtoją nereikia telefonu ar elektroninių ryšių susisiekti su banku. Naudojantis ja, visiškai nereikia apmokėjimo operacijos vykdytojo ir kortelės savininko parašų. Savininkas ja gali naudotis surinkęs tik jam vienam žinomą kodą, taigi radusiam pamestą kortelę niekaip nepavyktų ja pasinaudoti.
Netolimoje perspektyvoje IMPARCard kortelės galimybės turi pasiekti aukštesnį kiekybinį ir kokybinį lygį ir suartėti panaudojimo atžvilgiu su užsienio analogais, kurių dabartinė panaudojimo sritis yra žymiai platesnė.
Tokių kortelių mokėjimo terminalai gali būti stacionarūs arba nešiojami. Mokant pinigų sumą iš pirkėjo kortelės pervedama į pardavėjo terminalą. Nereikia sąskaitų tikrinti banke. Tai labai pagreitina mokėjimo procedūrą.
Tuo tarpu Europoje jau bandomas naujas būdas patogiai ir saugiai atsiskaityti mokėjimo kortelėmis – perkant ir mokant per Internetą. Tikimasi, kad toks apsipirkimo būdas ateityje paplis, bus laikomas saugiu, paprastu ir patogiu.
šią dar visai jauną mokėjimo kortelių rinkos paslaugą pristatė Europay International. Šios sistemos čipinėmis kortelėmis už pirkinį, pasirinktą Internete, bus galima atsiskaityti, naudojantis bet kuriuo kompjuteriu, kur yra čipinės kortelės skaitytuvas. Didžiojoje Britanijoje kol kas vyksta šios paslaugos bandymai, jie truks apie tris mėnesius. Jei viskas bus gerai, tikimasi, kad prie šio projekto prisijungs daugybė viso pasaulio bankų. Mokėjimo saugumas garantuojamas, panaudojant skaitmeninius parašus ir apsaugos modulius.
Kortelėje esančios pinigų sumos negalima patikrinti be specialių prietaisų. Kortelės savininkas jos balansą gali patikrinti, pasinaudodamas bankomatais ir atitinkamais specialiais terminalais, mokėjimo terminalais ir kišeniniais kortelių tikrinimo prietaisus. Jie taip pat gali parodyti ir paskutinę mokėjimo datą bei sumą.
Vis aktualesnėmis tampa ir elektroninių kortelių atliekamas pagalbinės informacinės funkcijas. Mat panaudojant kortelėje sumontuotą mikroprocesorių, galima kaupti (įrašyti, keisti) papildomą informaciją, kuri gali būti panaudota įvairiems reikalams.
Parduotuvės, priimančios elektroninius pinigus, irgi įgyja nemažai privalumų:
1. inkasuojamos mažesnės sumos;
2. mažesnė vagysčių tikimybė;
3. greičiau aptarnaujami klientai;
4. sudaromas modernus įvaizdis;
5. užtikrinamos paslaugos klientams;
6. tobulesnė įplaukų apskaita;
7. didesnis saugumas, atliekant visas mokėjimo operacijas.
Automatiniams prekybos taškams jos teikia šiuos privalumus:
1. sumažėja vandalizmo tikimybė;
2. nesudėtinga keisti tarifus, pasikeitus kainoms (naujų monetų išleidimas neturi įtakos);
3. mažiau genda automatai;
4. nereikia inkasuoti grynųjų pinigų;
5. atsiveria naujos galimybės įrengti prekybos taškus.
IMPARCard kortelės gali būti raktas į įėjimo kontrolės sistemoms atstoti debetines paslaugų tiekėjų sąskaitos, kai kortelėje saugomas ne tik sąskaitos numeris, bet ir pačios sąskaitos būsiena (išankstinis apmokėjimas už kurą it pan.). Jose taip pat galima įrašyti atžymas apie apmokėtas paslaugas, veliau pateikiant kortelę, kaip apmokėjimo patvirtinimą; saugoti asmens identifikavimo informaciją (pavardė, vardas, asmens kodas, kraujo grupė ir t.t.). Jomis galima ir apmokėti už komunalines paslaugas, elektrą, dujas, mokėjimo metu perduodant informaciją apie skaityklių parodymus.
Tokių plačių panaudojimo galimybių kortelės įdiegimas Lietuvoje suvaidins didelį vaidmenį, optimizuojant piniginius atsiskaitymus, o pati kortelė turėtu tapti neatsiejama daugelio vartotojų gyvenymo dalimi.
Literatūros sąrašas
1.Daugis A. “Snoras” dirba naujoviškai”. – Respublika 1997, rugsėjo 29 d.
2.Daugys A. “Bankininkai laukia mokėjimo kortelių “bumo”. – Respublika 1998, kovo 9 d.
3.Imbrasas D. “Daugiafunkcinė kortelė”. – Mokslas ir technika 1997, Nr 12
4.Miškis Z. “Bankas “Snoras”- universalus privataus kapitalo bankas”. – Lietuvos Ūkis, 1997, Nr 12.
5.WWW:http://www.creditcrd.com