Nacionalinių pajamų gamyba, paskirstymas
Jei G=T (mokesčiams) tai valstybė t subalansuoti biudžetą. G>T – deficitinis biudžetas. G<T – valstybė pradeda mažinti savo skolą. Visi … vyksta pinigais ir natūra. Todėl ekonomikoje susidaro piniginiai ir natūriniai srautai.
11.4.
Nagrinėjant pajamų ir išlaidų srautus, tariama kad jie tarpusavyje lygūs. Reikia nustatyti kas garantuoja kad C, I ir G suma bus lygi bendram pagamintos produkcijos kiekiui Y. Analizuojant prekių ir paslaugų D, nustatoma Y=C+I+G, C=C(Y-T), I=I(r), G=T.
D pagamintai produkcijai pasireiškia per C,I,G. C priklauso nuo disp pajamų dydžio, I – nuo realios palūkanų normos, o G ir T turi atitikti vienas kitą. D analizė papildoma pasiūla S. Gamybos veiksniai ir gamybinė f-ja apsprendžia gaminamos produkcijos kiekį. Y=F(L,K) ^Y=F(^L,^K) „^=-” fiksuoti. Lygtys apjungiamos į vieną sistemą. Y=C(Y-T)+I(r)+G. G ir T nustato valstybės politika, o Y dydis fiksuotas, esant fiks gamybos veiksniams ir netinkamai gamybinei f-jai. ^Y=C(^Y-^T)+I(r)+^G. Lygtis rodo kad produkto S lygi produkto D. Visi elementai pastovūs, išskyrus palūkanų normą I(r). Jai keičiantis turi keistis visa lygties dešinė pusė. Taigi I(r) reguliuoja D ir S pusiausvyrą. Kuo didesnė I(r) tuo mažesnė investicijos ir mažesnė D prekėms ir paslaugoms. Jei I(r) labai didelė, investicijos labai mažos ir D būna mažesnė už S, jei I(r) labai maža investicijos ldidelės ir prekių S viršija D. Esant subalansuotai D ir S esama palūkanų norma bus vad. pusiausvyros palūkanų norma. Kadangi palūkanų norma – paskolos kaina ir pajamų šaltinis finansų rinkose, todėl pirmiausia reikia išnagrinėti finansų rinką.
Pagr lygtis pertvarkoma: I=Y-C-G. Kairėje pusėje bus atvaizduota ta produkcijos dalis kuri lieka patenkinus gyventojų ir valstybės D. I likutis vad. nacionalinėmis santaupomis (taupymu). Tada pagr. lygtis atrodys: I=S Y-C-G=S taupymą galima padalinti į: 1. Namų ūkio santaupas – Y-T-C (Y-T disponuojamos pajamos) 2. Valstybines santaupas T-G. Iš čia: (Y-T-C)+(T-G)=I. Y-T-C vad. privačiomis santaupomis, o T-G vad. valstybinėmis. Šias santaupos funkcionuoja finansų rinkoje.
Piniginių srautų dėka santaupos patenka į fin. rinkas, o iš jų į investicines. Pagr. lygtį galima pertvarkyti: Y-C(Y-T)-G=I(r). Esant pastoviems G ir T ir nekintamai ekonominei politikai ir fiksuotiems Y bei gamybos veiksniams ir gamybinei f-jai gaunama: ^Y-C(^Y-^T)-^G=I(r) ^S=I(r). Kairioji pusė rodo kad NP priklauso nuo Y ir ekonominės politikos G ir T atžvilgiu. Dešinioji – investicijos prikl. nuo palūkanų normos.
Grafike parodytos santaupos ir investicijos kaip palūkanų normos f-ja. Santaupos prikl. palūkanų normos r (tai tik analizės apribojimai).
Atrodo kad grafikas paklausos ir pasiūlos grafikas. Santaupos ir investicijas galima interpretuoti kaip paklausą ir pasiūlą. S bus Q r bus P. Palūkanų norma keičiasi kol I nesusilygina su S’. Susilygina taške E ir jame S=I.
11.5.
Valstybė vykdo atitinkamą mokesčių ir valstybės išlaidų politiką, kuri turi įtaką prekių D ir S, bei veikia nac. santaupas, o per jas į investicijas ir pusiausvyros palūkanų normą. T ir G àSàIàrE
Tariama kad valstybės supirkimai padidėjo dG. Tada prekių ir paslaugų D irgi padidėjo tuo pačiu dydžiu. Kadangi gamybos apimtis fiksuota, tai valstybės supirkimų padidėjimas gtik sumažinus kt paklausos elementus. Disp. pajamos ^Y-^T fiksuotos kaip ir ^C. Tada dG paveiks tik I. Kad iššaukti investicijų sumažėjimą reikia padidinti palūkanų normą. Toks reiškinys vad. investicijų išstūmimas valstybiniais supirkimais. Kad suprasti išstūmimo mechanizmo poveikį, nagrinėjama kaip valstybinių supirkimų padidėjimas veikai santaupas ir investicijas. ^S=^Y-[T-C(^Y-^T)+(^T-^G)].
Valstybė papildomus supirkimus privalo apmokėti iš paskolų t.y. sumažinti valstybines santaupas, kadangi S padidėjimas nelydi T padidėjimas.
S sumažejimas sumažina I ri padidino r. Vyksta investicijų išstūmimas. Tarkim sumažėjo mokesčiai -dT. Jų sumažinimas padidins disp. pajamas dT.
Vartojimas padidės: dC=dT*MPC. Kuo MPC didesnis tuo stipriau mokesčių sumažėjimas veiks vartojimą. Kadangi ^Y fiksuotas ir ^G fiksuoti vyriausybės, tai vartojimas gpadidėti investicijų sumažinimo sąskaita.
11.6.
Kaip valstybės mokesčių politika keičia nac. santaupas, – naudotą modelį gpritaikyti finansų rinkos tyrimui. Finansų rinkos tyrimui – iš investicijų paklausos pusės. Priežastis dėl kurių gpadidėti investicijų D – technologijos, naujovės. Kol namų ūkis ar įmonė gali ta naujove pasinaudoti, jie turi ją nusipirkti, todėl tech. naujovės didina investicijų D. Kita priežastis kad keičiasi investicijų D – valstybės politika, skatinanti arba slopinanti I, panaudojant mokesčių įstatymus. Pvz. padidina fiz. asmenų pajamų mokestį ir mažina įmonėms, kurios investuoja pelną į gamybą. Toks pokytis padidina investicinių prekių D. Grafikas atrodys taip:
Investicijų D padidėja. Didėjant palūkanų normai, D didėja, I slenka į dešinę ir susidaro aukštesnis pusiausvyros taškas. Kadangi santaupų dydis fiksuotas, tai padidėjus r, I dydis nepasikeičia. Skolinamų lėšų pasiūla fiksuota.
Investicinės D padidėjimas iš I1 į I2 didina pusiausvyros palūkanų normą. Jei pakeistume paprastą vartojimo f-ją ir tartume, kad vartojimas Î ir nuo r, tada aukštesnė r sumažintų vartojimą ir padidintų S. Santaupų kreivė atrodytų:. Grafikas. Padidėjus r, didėtų ir S, ir I. r didėjimas verčia namų ūkius mažiau vartoti, o daugiau taupyti. Vartojimo sumažinimas išlaisvina išteklius investicijoms.
Puslapiai: 1 2