Narkomanija
Kova su narkomanija šiandien nevaisinga. Programos vykdomos jau seniai, kišama daug pinigų, tačiau rezultato nėra. Apklausos rodo, kad didesnė dalis moksleivių jau yra išbandžiusi vieną ar kitą narkotiką. Moksleiviai – išimtinė rizikos grupė. Problemos prasideda nuo mokyklos: prie narkotikų priprantama!
Narkotinės medžiagos skirstomos į grupes:
- Stimuliuojantys CNS (kokainas, amfetaminas, kofeinas)
- Slopinantys CNS
- Haliucinogenai
Stimuliuojantys: mažina mieguistumą bei nuovargį. Vartojant gydomosiomis dozėmis gerinamas protinis darbingumas, didėja fizinis aktyvumas ir pasitikėjimas savimi. Atsiranda pranašumo jausmas, prailginamas būdravimo periodas, sumažėja alkis.
Didelės dozės sukelia agresiją, neramumą, sujaudinimą, gali pasireikšti persekiojimo manija + haliucinacijos. Per trumpą laiką ↓ intelektualinis pajėgumas ir išsenka fizinės jėgos (iki visiško bejėgiškumo).
Medicinoje: -nuovargio šalinimas
-nutukusių apetito mažinimas
-priešnuodis apsinuodijus CNS slopinančiais vaistais
Jauniems pirmą kartą pabandyti lengviau, nes lengviau pralaužti psichologinį barjerą. Daugelis net nenutuokia apie pripratimą.
2000-2002m. Lietuvoje lengviausiai gaunamos medžiagos – kokainas ir amfetaminas (Extasy). Anksčiau tarp studentų buvo populiarus kofeinas.
Extasy poveikis: populiarus klubinis narkotikas; moterims pavojingesnis nei vyrams (jų smegenyse žūva daugiau ląstelių). Estrogenas pagreitina narkotikų pasisavinimą ir apskritai, moterys jautresnės pramoniniams nuodams. Extasy labai sumažina serotonino kiekį smegenų ląstelėse. Jo trūkumas ir būna mirties priežastis. Perdozavus šio sintetinio narkotiko: hipertermija, dehidratacija, traukuliai, ekstrasistolės ir ūmus IFN
Priklausomybės stadijos
I. Pradinė. PSO duomenimis cigarečių ir alkoholio vartojimas didina narkotinių medžiagų vartojimo dažnumą. Anksčiau pradėdavo 15m., dabar – 10-11m. amžiaus.
II. Eksperimentavimo stadija. Daug pagundų, didelė pasiūla susibūrimo vietose. Pabandžius atsiranda motyvacija patirti „šį malonumą dar kartą”. Pasiūlymams neatsispiria neblaivūs paaugliai.
III. Tolerancijos stadija. Po keleto kartų tampa aišku, kad reikia didesnės dozės. Organizmas pradeda priprasti prie nuolatinio stimuliavimo, tačiau dar nėra cheminės priklausomybės. Atsakingi darbai atidedami rytdienai.
IV. Didelio pomėgio stadija. „Kaifo” ieškojimas tampa pagrindiniu tikslu. Melas tampa gyvenimo principu: tėvų šantažavimas, smulkios vagystės ir kt. nusikaltimai – būdai gauti pinigų narkotikams. Konfliktuoja su visais, nesidomi absoliučiai jokia veikla. Turi vieną tikslą ir su niekuo nesiskaitydamas jo siekia. Nebesugeba objektyviai įvertinti situacijos. Su narkotikais siejasi malonumo jausmas.
V. Priklausomybės stadija. Pradeda suvokti problemų ryšį su narkotikų vartojimu, bet jau fiziškai priklauso nuo jų. Nebekontroliuoja dažnio ir dozės. Bando mesti – nieko neišeina. Kaltės jausmas, depresija, neapykanta sau, suicidinės mintys. Gydytojų bijo, o pagalbos nėra iš kur gauti – gresia mirtis. Viską išbandžius, nusivylus, alternatyvos ieškoti gana sunku…
ES Narkomanų Stebėjimo Centro duomenimis ~5mln. europiečių bent kartą išbandę heroiną, o 40mln. kanapes. Problemų dėl narkotikų turi 1-1,5mln. iš 375mln. Europos gyventojų. Vidutinis statistinis Europos narkomanas: 24-33m. vyras, vartojantis opijatus, arba dažniau kanapes. Kanapės labai paplitę Danijoj, Skandinavijoj, D. Britanijoj. Jas vartoja 20-30% suaugusių šių šalių gyventojų, 35-40%jaunimo ir 40% 15-16m paauglių.
Oficialiai Lietuvoj 2001m. 3777 narkomanai. Amžiaus vidurkis 26m.. tai, be abejo tik aisbergo viršūnė. Tarptautinių organizacijų nuomone Lietuvoje yra 10-12tūkst, narkomanų. Labai svarbu ankstyva „diagnostika” – efektyvus gydymas.
2001m. Lietuvoje sulaikyti 522 asmenys už narkotikų prekybą. Realiai jų gerokai daugiau.
1990-2000m. laikotarpiu narkomanų skaičius Lietuvoje išaugo 10k. 90% Vilniaus moksleivių yra bandę narkotikų.
Tikslas:
Iki 2010m. sumažinti narkotikų paklausą 70%, o pasiūlą – 80%
Situacija 2010m. bus blogesnė nei dabar! VRM narkotikų kontrolės valdybos duomenimis:
Sulaikyti atvejai:
| 1996 metai | 2000metai | |
| marihuana | 5 | 72 |
| kokainas | 2 | 7 |
| heroinas | - | 103 |
| extasy | 6 | 11 |
| amfetamina | 2 | 27 |
| LSD | - | 4 |
Nusikaltimai, susiję su narkotikais
1990 76
1991 121
1992 239
1993 302
1994 334
1995 395
2000 926
Narkomanų ir toksikomanų pasiskirstymas
Pagal vartojamas medžiagas:
Opioidai 2619 (74,4%)
Keli narkotikai 487 (13,8%)
Raminantys+migdomieji 115 (3,3%)
Lakios medžiagos 162 (4%)
Pagal amžiaus grupes:
15-19m. 9,2%
20-24m. 26,4%
25-34m. 38,1%
>35m. 26,1%
<14m. 0,2%
Pagal lytį:
Vyrai 81,5%
Moterys 18,5%
Pagal gyvenamą vietą:
Mieste 93,7%
Kaime 6,3%
Alkoholinės psichozės nuo 96m. laikosi panašiam lygmenyje, o narkomanija ir toksikomanija metai iš metų auga.
Narkotikų vartojimo lyginimas:
| Narkotikas | „Gatvės vaikai” | Moksleiviai |
| Marihuana | 54,1% | 11,9% |
| Krekas | 4,5% | 0,3% |
| Amfetaminas | 17,1% | 1,5% |
| Aguonų nuoviras | 15,3% | 0,6% |
| Magiški grybai | 0,9% | 0,4% |
| Extasy | 14,4% | 4,4% |
Moterys žymiai daugiau vartoja įvairių psichotropinių medžiagų, o vyrai – inhaliantų.
Bendras sergamumas narkologinėmis ir kt. psichinėmis ligomis 1993-2000 metais didėja. Narkologinės ligos turi reikšmingą lyginamąjį svorį – ryški dinamika, gana didelė visų susirgimų sudedamoji dalis.
Tarp moksleivių populiariausia marihuana ir hašišas. Lietuvos kontekste išsiskiria Klaipėda. Ten daugiausia rūkančių, vartojančių alkoholį. Tai gali būti didesnio narkotikų paplitimo tarp moksleivių priežastis.
Narkomanų mirties priežastys:
Nenustatyta 52,5%
Apsinuodijimas narkotikais 13,3%
Somatinės ligos 13,1%
Infekcinės ligos 6,5%
Nelaimingi atsitikimai 6,5%
Savižudybė 5,0%
Smurtinės mirtys 3,3%