Naudingumo teorija
Naudingumo teorija Ekonomistų kvalifikacija neleidžia atlikti išsamios vartotojiškos psichologijos analizės, kuria kvalifikuotai užsiima sociologai ir psichologai. Panagrinėsime tik labai bendrus klausimus, tiesiogiai susijusius su problemos ekonominiu paaiškinimu. Aptarsime priemones, naudojamas vartotojų elgsenos analizei tirti, bei problemas, susijusias su neigiamu paklausos kreivės nuolydžiu. Sveikas protas sako, kad, mažėjant kainoms, vartotojas pajėgia nusipirkti daugiau prekių. Pajamų ir substitucijos efektas tai paaiškina labiau formalizuotai. Fundamentaliai vartotojo elgseną galima pagrįsti naudingumo teorija. Ji remiasi tokiomis prielaidomis: • vartotojas disponuoja ribota pinigų suma ir siekia gauti maksimalų pasitenkinimą (naudingumą), išleisdamas šiuos pinigus prekėms bei paslaugoms pirkti; • jis gali laisvai pasirinkti, kokioms prekėms išleisti pinigus; • visi kiti veiksniai yra nekintami. Vartotojas nuolat turi spręsti, ar jo pasirinkta prekė verta savo kainos.
Ribinis naudingumas Prekės teikiamas vartotojui pasitenkinimas vadinamas naudingumu. Kad naudingumo sąvoka būtų labiau apčiuopiama, tarkime, jog atskiros prekės naudingumas matuojamas maksimaliupinigų,kuriuosasmuopasirengęsužjąmokėti,kiekiu.Tai,kadžmoguiyartojant vis daugiau ir daugiau konkrečios prekės tam tikru laikotarpiu, kiekvieno tos prekės pridėtinio vieneto naudingumas jam mažėja, yra faktas, kuriuo bet kuris iš mūsų gali įsitikinti gyvenime. Bendrasis naudingumas yra- tam tikro prekių kiekio teikiamas pasitenkinimas. Ribinis naudingumas reiškia pasitenkinimo pasikeitimą vartojant vienu prekės vienetu mažiau ar daugiau. Jis, išmatuotas pinigais, yra maksimalus pinigų kiekis, kurį asmuo nori mokėti už papildomą prekės vienetą. Reikia aiškiai suvokti skirtumą tarp bendrojo ir ribinio naudingumo. Kalbėdami apie bendrąjį naudingumą, turime galvoje pasitenkinimą, kuris gaunamas suvartojus visą produktą. Ribinio naudingumo atveju, priešingai, kalbama apie pasitenkinimą, kurį suteikia paskutinio (t.y. ribinio) produkto vieneto suvartojimas. Pavyzdžiui, keturių obuolių bendrasis naudingumas yra lygus tam pasitenkinimui, kurį vartotojas patiria juos visus suvartodamas. Tuo tarpu ribinis ketvirto obuolio naudingumas yra lygus pasitenkinimo prieaugiui (padidėjimui) suvartojant šį ketvirtą obuolį arba, kitais žodžiais tariant, bendro naudingumo skirtumui vartojant 3 ir 4 obuolius.
Bendrojo naudingumo pokytis Ribinis naudingumas = ———————————— Vartojimo kiekio pokytis Bendrąjį naudingumą ir ribinį naudingumą galima palyginti pavaizduojant juos grafiškai. Tuo tikslu darome prielaidą, kad naudingumą galima matuoti. Tam tikro produkto vartojimo naudingumas pavaizduotas 4.1 lentelėje. 
Atidėję 1 lentelės duomenis koordinačių sistemoje, bendrąjį ir ribinį naudingumą pavaizduojame grafiškai (20 pav.). Didėjant produkto vartojimui, tiek bendrasis naudingumas (BN), tiek ribinis (RN) auga iki maksimumo taško, o po to ima mažėti. Tačiau maksimumą ribinis naudingumas pasiekia tik iš pradžių, o po to krinta. Tuo tarpu bendrasis naudingumas auga ir jo maksimumo taškas sutampa su ribinio naudingumo nuliniu tašku. Ribinio naudingumo kreivės forma nėra atsitiktinė. Daugumos produktų pirmuosius vienetus vartotojas paprastai vertina labiau, jie suteikia daug didesnį pasitenkinimą negu 
paskutinieji vartojami tos rūšies produktai. Įsivaizduokime, kokią pinigų sumą sutiktume mokėti už tai, kad mūsų įprastas vandens vartojimas nebūtų sumažintas vienu litru per savaitę. Vargu ar toks vandens vartojimo sumažėjimas priverstų mus išsitraukti iš kišenės piniginę. Tačiau įsivaizduokime tokią dramatišką situaciją, kad yra vandens deficitas ir jo vartojimas normuojamas iki 10 litrų per savaitę. Kokios pinigų sumos nepagailėtume, siekdami padidinti vandens vartojimą vienu litru? Kuo mažiau žmonės turi, tuo labiau vertina. Arba kitaip tariant, kuo daugiau žmonės turi, tuo mažiau jie vertina papildomą vienetą. Kiekvieno papildomo vieneto teikiamas pasitenkinimas arba naudingumas yra vis mažesnis ir mažesnis.
Mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis Tam tikru periodu, esant nekintančiam vartotojo skoniui, kiekvienas vartojamo produkto vienetas teikia mažėjantį ribinį naudingumą. Šis dėsnis teisingas, esant prielaidai, kad kitų produktų vartojimas nesikeičia, t.y. nėra substitucijos efekto.Tačiau reikia atsargiai taikyti šį dėsnį, nes gali būti eilė išimčių. Pavyzdžiui, antra slidinėjimo pamoka gali duoti daugiau naudos nei pirmoji. Mažiau kritimų ir daugiau malonumų. Tačiau, kai vis daugiau ir daugiau turėsime pamokų, ribinis naudingumas turėtų mažėti. Šimtoji pamoka per sezoną suteiks mažiau pasitenkinimo negu devyniasdešimt devintoji.
Vartotojo pusiausvyra Ribinio naudingumo samprata padeda suprasti atskirų prekių paklausos kreivę ir paaiškinti vartotojo sprendimus paskirstant skirtingų rūšių prekių pirkimo apimtis.
Palyginkime dviejų skirtingų prekių ribinį naudingumą. Šios prekės gali teikti vienodą pasitenkinimą, bet vienai prekei vartotojas turi išleisti didesnę pinigų sumą negu kitai. Tai ribinis naudingumas, tenkantis vienam vartotojo išlaidų litui. Vartotojas, siekdamas maksimizuoti bendrąjį naudingumą, gaunamą vartojant visas prekes, turi paskirstyti išlaidas perkamoms prekėms taip, kad kiekvienas litas, išleistas atskiros rūšie^ prekės paskutiniam vienetui pirkti, suteiktų jam vienodą ribinį naudingumą. Tai galima išreikšti formule: RN1/P1 = RN2/P2 = RN3/P3 = RNn/Pn, čia n – pasirenkamų prekių rūšys. Kai tokia situacija, vartotojas nesiekia pirkti vienos prekės daugiau kitos sąskaita. Tai -pusiausvyros padėtis. Vartotojo bendrasis naudingumas yra maksimalus. Šią formulę galime papildyti pinigus laikydami preke, turinčia ribinį naudingumą RNm ir kainą Pm . Bet kadangi vieno lito kaina lygi litui, todėl RNm/Pm = RNm o RN1/P1= RN2/P3 = RN3/3, = RNn/Pn = RNm. Visas prekių rinkinio ribinis naudingumas lygus pinigų ribiniam naudingumui.
Ribinis naudingumas ir paklausos kreivė Remiantis vartotojo pusiausvyra, bet kurios prekės a RNa/Pa = RNm arba RNa/RNm = Pa Ši formulė leidžia, naudojant prekės ribinį naudingumą, rasti jos paklausos funkciją. Tuo tikslu reikia daryti prielaidą, kad pinigų ribinis naudingumas yra pastovus teigiamas skaičius. Tam, turint prekės ribinio naudingumo lentelę (žr. 4.2 lentelę). galima nubrėžti paklausos kreivę (21 pav.). Ribinio naudingumo ir paklausos ryšį dar labiau suprastinsime, jei pinigų ribinį naudingumą laikysime lygų 1. Tada Pa= RNa, t.y. ribinis prekės naudingumas, lygus jos kainai.
| 21 pav. Ribinio naudingumo ir paklausos kreivė |
4.2. lentelė. Prekės ir pinigų ribinis naudingumas.
Taigi ribinio naudingumo kreivė sutampa su paklausos kreive. Žiūrint į paklausos kreivę, būtina įsivaizduoti ribinio naudingumo rodykles, išdėstytas vertikaliai OQ ašies iki kiekvieno kreivės taško, kaip parodyta 21 pav.
Smito vertės paradoksas Bendrasis ir ribinis naudingumas leidžia paaiškinti A. Smito iškeltą vertės paradoksą. Labiausiai pasaulyje vertinama gėrybė yra vanduo. Jis labai reikalingas ir mes, prireikus, pasirengę jį pirkti. Tačiau vanduo parduodamas labai pigiai. Priešingai, mes galime lengvai apsieiti be deimantų ar šampano, o jie parduodami labai didelėmis kainomis. Ar visas ekonomikos pasaulis yra apverstas aukštyn kojom? Šį paradoksą paaiškinti leidžia vandens ir šampano paklausos bei pasiūlos kreivės (22 pav.). Vandens pusiausvyros kaina yra labai maža, nes vandens yra gausybė. Mes naudojame labai daug vandens ir net tokiems tikslams, kurie nėra labai svarbūs (pvz., automobiliams plauti ar žolei laistyti). Maža vandens kaina atspindi mažą jo ribinį naudingumą Q1E. Šampano pasiūlos ir paklausos grafikas rodo, kad ribinis jo naudingumas Q1E yra labai didelis. Tačiau bendrasis naudingumas apima ne tik paskutinės stiklinės naudingumą, bet visų, pradedant pirma, kuri gelbsti žmogų nuo troškulio. Bendrasis vandens naudingumas, grafike pavaizduotas užbrūkšniuotu plotu, yra labai didelis (jį turėtume tęsti į viršų iki begalybės). Taigi vanduo yra labiau vertinamas negu šampanas, nors jo kaina daug mažesnė. Kainą lemia ribinis naudingumas.
Puslapiai: 1 2