Naudingumo teorija
a) vandens b) šampano
Yra nemažai produktų, kurių ribinis naudingumas labai mažas arba net lygus nuliui, net labai dideliam bendrajam naudingumui. Naudingumo teorija turi dvi ydas:
- Produktų nedalomumas. Ribinio naudingumo teorija remiasi prielaida, kad pirkėjas perka daug prekės vienetų ir kiekvieno papildomo vieneto naudingumas mažesnis negu iki tol pirkto tos pačios prekės vieneto. Bet jei perkamas namas arba automobilis? Šių gėrybių paprastai perkama po vieną ir negalima smulkinti porcijomis kaip valgomųjų ledų ar kavos
- Naudingumo matavimo problema. Naudingumo negalima išmatuoti matais kaip yra matuojamas svoris, atstumas, temperatūra ir pan. Jo negalima išreikšti skaičiais.
Tačiau dauguma ekonomistų yra tos nuomonės, kad naudingumo matavimo negalimumas nepaneigia ribinio naudingumo mažėjimo dėsnio. Jeigu nebūtų ribinio naudingumo mažėjimo dėsnio, vartotojas išleistų visus savo pinigus vienai prekei, kuri teikia jam didžiausią pasitenkinimą, pirkti. Kadangi taip nėra, naudingumo matavimo galimybių nebuvimas neįrodo visos teorijos klaidingumo.
Optimalaus pirkimo taisyklė
Vartotojų pajamos yra ribotos. Jie negali patenkinti visų savo norų ir turi rinktis iš gausybės pateiktų parduoti produktų: pavyzdžiui, drabužių, maisto, knygų ir t.t.
Kaip vartotojui išsirinkti reikalingas prekes iš visų pateiktų? Vartotojo pajamas sudaro 10 litų ir jam reikia apsispręsti, ką pirkti – ar hamburgerius, kainuojančius po 3 litus, ar detektyvinius romanus, kurių kaina 5 litai. Kokius pirkinius vartotojas labiausiai vertina, esant tokiam kainų lygiui? Labiausiai vertinamas išsirinkimas tos prekės, kurios nauda didesnė už pinigų naudą, t. y. suteikia maksimalų ribinį naudingumą, didesnį už kainą. Tai yra vadinama optimalaus pirkimo taisykle. Bet, esant galimybei, pirkėjas turi pirkti kiekį prekės, kuriam kaina ir ribinis naudingumas yra lygūs, nes tik toks kiekis maksimizuos bendrąjį naudingumą, kurį jis gauna pirkdamas.
Kaip alternatyva optimalaus pirkimo taisyklei yra kitas būdas, kaip vartotojas išsirenka prekes. Alternatyvus būdas naudoja indiferentiškumo (abejingumo) kreives, kurioms nereikalingas naudingumo matavimas ,,naudingumais”. Todėl vartotojo elgesys aiškinamas, nematuojant prekių suteikiamų naudingumų. Šiuolaikinė mikroekonomika yra puikus indiferentiškumo kreivių pavyzdys.
Puslapiai: 1 2