Neįprasti gamtos reiškiniai (referatas)
“Debesies straublys virš Tirkšlių”
Šeši kilometrai nuo Mažeikių esančią Tirkšlių gyvenvietę šių metų balan-džio mėn. 6 dieną (1998 04 06) pirmadienį, po pietų nuniokojo viesulas. Tirkšliškiai išvydo ko nematę. Per keliolika sekundžių žmonės liko be pasto-gių. Mažeikiečiai apie įvykius Tirkšliuose negalėjo patikėti. Galvota, kad žmonių kalbos šiek tiek sutirštintos.
Viesulai- labai pavojingi gamtos reiškiniai. Jų kilmė dar nežinoma, ne visai aišku, ir kaip jie susiformuoja. Dažniausiai viesulai susidaro iš audros debe-sų. Kartais jie primena kyšantį iš debesies piltuvą, o kartais esti panašūs į ran-kovę arba milžinišką dramblio straublį. Tokiam straubliui dar nepasiekus že-mės paviršiaus nuo jos pakyla dulkių, smėlio ar vandens stulpas. Iš šono atro-do, kad pati žemė tiesia debesiui savo ranką. Dažniausiai straublys esti pilkš-vos spalvos, bet pasitaiko ir juodų kaip degutas. Kai abi pusės susijungia į milžinišką, siaubingu greičiu besisukantį stulpą, reginys pasidaro niūrus ir bauginantis, pritrenkiantis. Prieš tokį straublį neatsilaiko niekas- nei gyvuliai, nei žmonės, nei vanduo, nei žemė, nei technika.
Viesulai atsiranda labai netikėtai ir greitai. Jų susidarymą lemia daugelis veiksnių, bet svarbiausias- tai šilto ir šalto oro grumtynės. Atmosferoje pasi-taiko atvejų, kai apačioje esantį šiltą orą iš viršaus ušgriūna šaltas, kur kas sunkesnis oras. Ši dvikova retai baigiasi taikiai. Dažniausiai šaltas oras taip audringai veržiasi į šilto oro masę, kad ties jų susidurimo riba oras susi-sluoksniuoja kaip pyragas: pačioje apačioje būna šiltas oras, ant jo gula šalto oro sluoksnis, dar aukščiau vėl šiltas oras, o ant jo- šaltas ir t.t. Sunkesnis šal-tas oras taip prispaudžia apačioje esantį šiltą orą, jog šis šoksta aukštyn, kaip iššoksta teniso kamuoliukas, panardintas į vandenį. Dėl Žemės nukreipiančio-sios jėgos kylantis oro srautas įgauna sukamąjį judesį. Kaip dailiojo čiuožimo meistrai pradeda suktis greičiau, kai išskėstas rankas prispaudžia prie krūti-nės, taip ir oras, atitekėjęs arčiau centro, pradeda suktis didėjančiu greičiu. Pakilęs į viršų, kondensuojasi, išsiskiria slaptoji kondensacijos šiluma, kuri ir palaiko sūkurio intensyvumą.
Viesulo ertmėje oras yra tiek praretėjęs, kad, jam praėjus, iš butelių išlekia kamščiai, apipešiotos lieka vištos, o kartais sprogsta ir pastatai. Normalus atmosferos slėgis sudaro vidutiniškai 1 kg kvadratiniame centimetre. Jis vie-nodai spausdžia tiek išorines, tiek vidines pastato sienas. Pačiame viesulo centre slėgis gali būti sumažėjęs iki 0,2-0,3 kg į kvadratinį centimetrą. Kai, pavyzdžiui, gyvenamasis namas atsiduria viesulo centre, oras, esantis pastato viduje, nebesusitinka tolygaus pasipriešinimo iš išorės. Slėgių skirtumas pas-tato viduje ir lauke gali siekti 0,7-0,8 kg į kvadratinį centimetrą. Vadinasi, pavyzdžiui, langą, kurio plotas 1 kvadratinis metras, viduje esatis oras dabar slėgs 7000-8000 kg jėga ! Vargiai ar stiklas atlaikys tokį slėgį. O namo sienas juk slėgs dar didesnė jėga- keli šimtai tonų. Todėl staigiai užėjus viesului, vi-duje esantis oras susprogdins patį namą.
Vėjo greitis viesule yra toks didelis, kad atrodytų, pasiekia fantastiškas ri-bas. Netiesioginiais ir teoriniais apskaičiavimais, vėjo greitis viesule tiesiog neįsivaizduojamas- nuo 320 iki 1300 km/h, arba nuo 90 iki 360 m/s. Kitaip, pavyzdžiui, neįmanoma paaiškinti, kaip galima kviečio šiaudu pradurti cen-timetro storio medinę lentą.
Jungtinės Amerikos Valstijos- klasikinių sūkurių ir viesulų šalis. Čia dau-giausia pasitaiko siaubingų uraganų, milžiniškų, viską griaunančių sūkuringų audrų, neaplenkia ir stiprūs bei dažni viesulai (tornadai). Dauguma jų parei-kalauja žmonių aukų, katastrofiškai nuniokoja šalį. Viesulai čia vadinami tornadais (isp. tornado- besisukantis). Dažniausiais tornadai kyla gegužės ir birželio mėnesiais, antroje dienos pusėje. Paprastai jų užimamas plotas nedi-delis. Vidutiniškai tornado skersmuo siekia 200-250 metrų, o jo kelio ilgis- iki 40 kilometrų.
Pasitaiko viesulų ir Lietuvoje, nors jie ir retas reiškinys. Tikriausiai ne vi-sada jie ir užregistruojami, nes pas mus jie silpni ir trumpai trunka.
1950 metų balandžio 24 dieną Pasvalio rajone karštą dieną iš pietvakarių pradėjo kilti tamsiai juodas audros debesis. Jis artėjo žaibuodamas ir griaudė-damas. Staiga iš debesies nutįso “straublys”- susidarė viesulas. Buvo nulaužta keliolika medžių, apgriauti kai kurie pastatai, lentos nuneštos net už 50 met-rų.
1967 metų rugsėjo 21 dieną apie 17 val. viesulas susidarė Medininkų kai-me. Prieš tai smarkiai lijo, buvo perkūnija, iškrito nedidelė kruša. Iš debesies tarpais išlįsdavo rankovė. Kai rankovė pasiekdavo žemės paviršių, įtraukdavo žemes, šiukšles ir kur kas sunkesnius daiktus. Buvo išlaužta nemažai medžių.
1974 metų liepos 26 dieną apie 18 val. buvo pastebėtas viesulas Kuršių mariose ties Kuitais. Atsidūręs sausumoje, jis nulingavo gyvenvietės link. Ten nulaužė apie 20 pušų, nuplėšė daržinės stogą, nuvertė kelių namų kami-nus ir staigiai nurimo.
1978 metų rugpjūčio 31 dieną apie 20 val. 30 min. viesulas praūžė pro Jo-svainius (Kėdainių raj.). Tuo metu nuvertė vieno namo sieną, išplėšė langą su rėmais, apgriovė uždarą antrojo aukšto verandą, bet nieko nepadarė pirmojo aukšto verandai, kurioje dar nebuvo sudėti stiklai. Nuo kaimyninio namo sto-go nuplėšė 14 lapų šiferio, sode išvertė kelias obelis.
Vienas galingiausių pastarojo šimtmečio viesulų mūsų kraštuose praūžė virš Širvintų miestelio 1981 metų gegužės 29 dieną. Norėtume pateikti vieno šio viesulo liudytojo prisiminimus: “…važiuoju sau Zibalų keliu į Ukmergės pusę traktoriumi T-150 ir vežu pilną priekabą trašų. Staiga matau: viskas ap-linkui- žemės, durpės, iš kažkur atsiradę popieriai ėmė kilti į viršų ir suktis. O jau ūžimas- garsesnis už traktoriaus variklio. Važiuoju toliau. Žiūriu pievoje arklys, ir tas kyla kaip koks paukštis. Matau ir savo akimis netikiu- 50, o gal 60 metrų kilo į viršų. O paskui kažkokia jėga tėškė jį žemėn ir užmušė. Žiūrėdamas į artėjantį juodą debesį dar spėjau pagalvoti, kad mano traktorius sveria 8, o priekaba- 16 tonų, kad sėdžiu traktoriuje, kuris turi 150 arklio jėgų. Bet jaučiu, kad ir traktorių lyg kokia milžiniška ranka bando atplėšti nuo žemės, mėto į šalis. Išjungiau variklį, ir staiga kabinos langų stiklai pažiro į visas puses (turbūt akmenys, vėtros skraidinami, išmušė). Dar spėjau nusigręžti ir įsikibti į sėdynės atlošą. Kas buvo paskui- nieko neatsimenu.
Šis viesulas padarė nemažai materialinės žalos miestelio įmonėms ir gy-ventojams. Apgriauta sviesto- sūrių gamykla, melioracijos valdybos techni-kos kiemas, 15 gyvenamųjų namų, apdaužyta 30 automobilių. Vienas žmogus žuvo, keliolika sužeistų. Sprendžiant iš sugriovimų, vėjo greitis sūkurio vidu-je siekė ne mažiau kaip 70 m/s, nors pats viesulas judėjo kur kas lėčiau- apie 15 km/h.
Visai neseniai 1998 metų balandžio 6 dieną Tirkšlių miestelyje bei jo apy-linkėse praūžęs viesulas nuniokojo devynias sodybas ir didelį privataus miš-ko plotą.
Mažeikiuose tą dieną buvo šilta, danguje nuolat keitėsi saulė ir debesys. Apie 15 val. ėmė lyti, netrukus pradėjo kristi kruša. Kai kurie ledo gabalai buvo net stalo teniso kamuoliuko dydžio.
Puslapiai: 1 2