Patariu.lt   Studijos   N-18   Sapnininkas   Receptai

Nerviniai impulsai

Taip morfinistai morfino dozes tol didina, kol jis padeda kenkti ir kitoms nervų sistemos dalims. Dažnai morfinistai nustoja rūpintis kitais savo poreikiais, artimaisiais. Kam to reikia, jei jis viską ko reikia – t.y., malonumą, – gauna iš morfino?

O staiga liovęsis vartoti mofiną morfinistas patiria atjunkimo sindromą. Organizmas būna beveik ar visiškai nustojęs gaminti savus endorfinus. Ir negaudamas morfino narkomanas ima justi kaulų, sąnarių ir kitų kūno vietų skausmus – menkiausi sutrikimai jaučiami kaip gana stiprus skausmas. Nuo skausmingų pojūčių sutrinka kvėpavimas, širdies veikla. Turi praeiti savaitės, kol organizmas vėl ims gaminti tiek endorfinų, kad žmogus vėl pajustų gyvenimo džiaugsmą.

Intarpas NUSKAUSMINANTI AKUPUNKTŪRA

Dar senovės Kinijoje buvo sukurta akupunktūra – gydymo adatomis būdas. Žmogaus kūno paviršiuje buvo surasti ypatingi taškai, į kuriuos įsmeigus sidabrines, auksines ar kaulines adatas, galima paveikti tam tikras organizmo funkcijas. Šis gydymo būdas vis dar yra apgobtas nežinios skraiste, nes iki šiol dar mažai ištirta, kaip jis iš tikrųjų veikia.

Tradiciškai aiškinama, kad žmogaus organizme yra savotiški nematomi kanalai, kuriais teka gyvybinė energija. Ir įbedus tam tikro metalo adatas į tam tikras vietas galima reguliuoti tos energijos tekėjimą kūne.

Kai kurie akupunktūros poveikio atvejai jau neblogai ištirti. Vienas tokių – akupunktūrinis nuskausminimas. Įdūrus į nuskausminimo tašką adata sudirgina tam tikrus nervus. Jais nerviniai impulsai nubėga į centrus smegenyse, kurie blokuoja skausmo centrą.

Toksai poveikis primena refleksą: adatos dūris – tai dirgiklis, nervinis signalas pasiekia tam tikrą centrą smegenyse ir sukelia atsakomąją reakciją – skausmo sumažėjimą. Todėl akupunktūra dar vadinama refleksoterapija.

intarpas HIPOTEZĖ APIE MIEGO IR BUDROS RITMĄ

1977 m. Dž.A. Hobsonas pasiūlė hipotezę, aiškinančią, kaip žmogaus smegenyse keičiasi budros ir miego tarpsniai.

Tilte esančioje tinklinio darinio dalyje yra dvi tarpusavyje sąveikaujančios neuronų sistemos.  Budros sistemos neuronai per aksonus ir aminergines (noradrenergines ir serotonergines) sinapses:

a)       palaiko smegenų žievę budros būsenoje,

b)       slopina sapnavimą skatinančios sistemos ir slopina ją,

c)       per uždarą kilpą sužadina savos sistemos neuronus, palaikydami budros sistemą aktyvią. Taip susidaro uždaras budrą palaikantis nervinių impulsų ratas.

Kai organizmas ir nervų sistema pavargsta ir prireikia poilsio, tam tikri poveikiai ima slopinti budros sistemos neuronus. Dabar šie mažiau žadina save ir mažiau slopina sapnavimo sistemos neuronus. Sapnavimo neuronai ima aktyvėti per aksonus ir cholinergines (mediatorius acetilcholinas) sinapses:

a)       sužadina save ir palaiko savo aktyvumą,

b)       slopina budros sistemos neuronus,

c)       eina į didžiųjų pusrutulių žievę.

Silpstant budros neuronų sistemos aktyvumui, stiprėja sapnavimo sistemos neuronų aktyvumas. Galų gale įsivyrauja sapnavimo sistemos neuronų aktyvumas. Šių neuronų signalai per acetilcholinines sinapses perjungia smegenų žievės veiklą į sapnavimo režimą.

Sapnuodamos smegenys negauna vaizdinės informacijos iš akių, o ima ją iš atminties. Žievės asociacinės zonos šią informaciją įvairiai kombinuoja, ir žmogus sapnuoja. Tuo metu aktyviai veikia ir judesius valdanti žievė, todėl žmogus gali sapnuoti, kaip vaikšto ar bėgioja, kažką dirba ir pan. Tačiau neuronai, siunčiantys komandas į skeleto raumenis, yra atjungti, todėl net žmogus, sapnuojantis, kad visu greičiu bėga ar plaukia, iš tikrųjų dažniausiai ramiai guli lovoje. Tačiau matuojant smegenų biosroves matyti, kad smegenys aktyviai veikia, lyg žmogus būtų budrus ir aktyviai kažką darytų. Akys būna užmerktos, tačiau obuoliai juda, lyg žmogus kažką apžiūrinėtų. Dėl tokio savotiško smegenų ir akių aktyvumo bei nejudrumo miegas su sapnais vadinamas paradoksiniu miegu.

Po 15-20 minučių sapnavimo paradoksinio miego būsenoje sapnavimo sistemos neuronų aktyvumas aprimsta, ima aktyvėti budros sistema, ir žmogus galėtų savaime atbusti. Bet jei organizmas dar nepailsėjęs, budros sistema negali įsivyrauti, ir vėl ima nugalėti sapnavimo sistema. Toks bangavimas trunka tol, kol organizmas visiškai pailsi. Ir tuo metu žmogus visiškai atsibunda.

Prieš pirmąjį paradoksinio miego tarpsnį ir tarpuose tarp kitų paradoksinio miego tarpsnių būna gilusis miegas, kai žmogus nesapnuoja.


Kaip prisimenate, elektros srovę skysčiuose perneša jonai.

Antidepresantas – depresiją, prislėgtą nuotaiką,- mažinantis vaistas.

Papaver – lot. aguona.

Morfinistas – morfino narkomanas.

JAV Harvardo universitete grupė mokslininkų išskyrė peptidą, kuris, manoma, budros būsenoje kaupiasi, o kai jo susikaupia daug, sukelia miegą. Galbūt šis peptidas kaip tik slopina budros sistemos neuronus.

Puslapiai: 1 2 3 4

Share on Facebook

Hey.lt - Nemokamas lankytoj� skaitliukas