Nomenklatūros kodeksai

Organizmai pavadinami pagal principus, pateiktus trijuose pagrindiniuose leidiniuose – Tarptautiniame Zoologinės Nomenklatūros Kodekse (ICZN), Tarptautiniame Bakterijų Nomenklatūros Kodekse (ICNB) ir Tarptautiniame Botaninės Nomenklatūros Kodekse (TBNK). TBNK apima visus augalus, grybus, gleivūnus, melsvadumblius, gali būti nesusipratimai su Euglenophyta organizmais.

Dabartinio TBNK taisyklės datuojamos nuo 1930 metų Tarptautionio Botaninio Kongreso Kembridže. Pastarosios grindžiamos Paryžiaus Botaninio Kongreso, vykusio 1867 metais, nuostatomis. Paskutinis Botaninis Kongresas įvyko Misuryje, JAV 199 metais įteikęs Sent Lui (St.Louis) kodeksą.

ICBN – priimtinas kodeksas, kurio esmė – STABILUMAS. Yra 75 pagrindiniai straipsniai\taisyklės su gausybe rekomendacijų. Jas lydi pastabos ir pavyzdžiai. Pavyzdžiui, naujų taksonų aprašymas LOTYNIŠKAI įsigaliojo nuo 1935 metų samanoms ir induočiams augalams, o dumbliams – tik nuo 1958 metų. NOMENKLATŪRA IR TAKSONOMIJA YRA ATSKIROS PROCEDŪROS. TBNK tik nurodo pavadinimų suteikimo kriterijus, kai taksono aprašymas, padėtis ir rangas taksonomiškai jau nustatyti.

1.TAKSONŲ PAVADINIMAI

A.  Augalai klasifikuojami taksonais hierarchiškai subordinuotų rangų seka. LENTELĖ. Pagal TBNK yra septyni pagrindiniai rangai.

B.   Šešiuose viršesniuose pagrindiniuose ranguose, išskyrus rūšies, taksonų pavadinimai – pavieniai žodžiai – UNINOMAI. Pavyzdžiui, Ranunculaceae, Combretum. Taksonų pavadinimai tarp genties ir rūšies rangų – JUNGINIAI, susidedantys iš taksono pagrindinio rango pavadinimo ir po jo sekančio žemesnio rango pavadinimo – EPITETO. Pavyzdžiui, Primula subgen. Primula sect. Primula series acaules.

C.  Rūšių pavadinimai taip pat junginys- BINOMAS, sudarytas iš genties pavadinimo ir rūšies epiteto, pvz., Ranunculus acris. Taksono pavadinimas vidurūšiniame range -ypatingo pavadinimo derinys, susidedantis iš žodžio, nurodančio rangą, ir taksono epiteto vidurūšiniame range, pvz., Salix repens subsp.norvegicus.

D.  Viršrūšiniai pavadinimai rašomi pirma didžiąja raide, o rūšies ir žemesnio rango epitetai – mažąja raide. Spaudoje genties ir žemesnio rango pavadinimai išskiriami kursyvu. Smulkios taisyklės nurodo įvairių rangų pavadinimų formą ir gramatiką.

E.      Taksonų pavadinimus, ypač žemiau genties rango, lydi autoriaus, kuris pirmasis publikavo pavadinimą, pavardė, pvz., Ranunculus L. Paprastai autorių pavardės sutrumpinamos: naudotini trumpiniai pateikti leidiniuose Brummitt, Powell,…, Kirk, Ansell,…tik grybams.

Junginiuose dažnai epitetas nenaudojamas tame pačiame junginyje, kaip originaliai buvo priimta autoriaus. Kitais atvejais genties pavadinimas gali būti vartojamas, kaip vidugentinis epitetas ar atvirkščiai. Tokiais atvejais pirmojo autoriaus pavardė talpinama į lenktinius skliaustus, o po jų seka to autoriaus pavardė, kuris naudoja dabartinį taksono pavadinimą. Pavyzdžiui, Picea abies (L.) Karst. Pirmasis šį taksoną aprašė K. Linėjus kaip Pinus picea, o inicialai Karstenas pastarąjį taksoną perkėlė į gentį Picea. Autoriaus pavardės pateikimas po taksono pavadinimo yra AUTORIAUS CITAVIMAS.

2. VEIKSMINGAS PUBLIKAVIMAS

A.  LEGALŪS\TEISĖTI pavadinimai yra tie, kurie atitinka visas TBNK taisykles. Pavadinimai, kurie paskelbti, nepaisantant taisyklių, netinkami ir NELEGALŪS.

B.   Kad pavadinimas būtų legalus, pavadinimas PRIVALO būti galiojančiai\validžiai publikuotas t. y. efektyviai publikuotas. Pavadinimas turi būti išspausdintas leidinyje, prieinamame botanikų visuomenei, kuri gali jį nusipirkti, pasikeisti, gauti dovanų. Paklūstant taisyklėms, sudarant pavadinimą, būtina lotyniška diagnozė arba nuoroda į ankstesnę efektyvią publikaciją. Lotynų kalbos kriterijus netaikomas fosilijoms, bet joms papildomai reikia iliustracijų, parodančių diagnostinius požymius.Galvojama atsisakyti lotyniškos diagnozės – planuojama remtis tik angliška diagnoze. Toliau reikia nurodyti nomenklatūrinį tipą ir aiškiai nustatyti rangą.

C.  Kai autorius naudoja pavadinimą, kurį sukūrė kitas, bet negaliojančiai publikavo, citatoje pasirodo abiejų autorių pavardės: pirma ankstesnio autoriaus pavardė, po to vėlesnio ir pavardės atskiriamos dalele “ex”. Pavyzdžiui, Carex stipitata Muhlenb.ex Willd. G. H. E. Muhlenbergas pirmasis sukūrė binomą, kuris buvo neveiksmingai publikuotas. K. L. Willdenovas pavadinimą publikavo veiksmingai.

D.  Pilnam citavimui po autoriaus citavimo turi būti nurodoma publikacijos vieta. Pavyzdžiui, Ranunculus acris L., Species Plantarum p.554 (1753). Jeigu publikacija buvo darbe, kurio autorius viso neparašė, tai vartojama žodis “in”. Pavyzdžiui, Ramatuella virens Spruce ex Eichler in Martius, Flora Brasiliensis, 14(2):100(1867).

E.      Veiksmingas\validus publikavimas paprastai veikiamas arba naujo taksono aprašymo, arba ankstesnio galiojnčio to paties taksono pavadinimo citavimo. Naujai aprašyto taksono pavadinimas žymimas sp. nov. (species nova), gen.nov. (genus novum) ir taip toliau. Pavadinimas, paremtas to paties taksono ankstesniu pavadinimu žymimas comb.nov. (combinatio nova). Pavadinimas, paremtas anksčiau aprašytu taksonu, bet naudojant skirtingą pavadinimą – nom.nov. (nomen novum). Pavadinimas, pagal kurį grindžiamas naujas junginys žinomas kaip BAZIONIMAS.

3.PRIORITETO PRINCIPAS

A. Daug taksonų turi daugiau nei vieną pavadinimą. Tokie pavadinimai žinomi kaip SINONIMAI, nors dažnai šie terminai taikomi tiktai kitiems pavadinimams, nei tiems, kurie laikomi korektiškais. Daugelis autorių pavadino augalus, nežinodami apie kitų autorių darbus. Kažkada aiškūs taksonai jau dabar neaiškūs. Autoriai sugalvojo pavadinimus pagal skirtingus taksonominius vertinimus ar skatinami asmeniškumų, norėdami pakeisti nelegalius ar neteisingus pavadinimus. Pasirinkti teisingą pavadinimą tarp sinonimų yra pagrindinis TBNK panaudojimas. Tarpusavyje varžosi tik legalūs pavadinimai – priimami tik seniausi vardai. Tikslūs leidinių duomenys, artimiausiai dienai yra svarbūs senųjų darbų požiūriu. Tai nepaprastai svarbi tyrimų sritis. Pirmiausia turi būti nuspręsta dėl priimtinos klasifikacijos taip, kad būtų visa pavadinimų įvairovė.

B. “Prioriteto dėsnis” atsirado su K. Linėjaus “Species Plantarum” 01.gegužės 1753. Į šią datą turi būti atsižvelgta. Išimtis padaryta samanoms, išskyrus Sphagnaceae, kurių pradinė publikacijos data laikoma nuo J. Hedwigo “Species Muscorum” 01 sausio 1801. Išimtis taikoma taip pat kai kuriems dumbliams ir visiems fosiliniams augalams.

C. Pasirenkant anksčiausiąjį pavadinimą taksonui, tinkami pavadinimai arba epitetai būna tiktai NAGRINĖJAMAME RANGE, ir jų publikacijų datos yra būtent, TŲ RANGŲ, nebūtinai anksčiausia pavadinimo ar epiteto publikacija. Dažnai ankstyvasis epitetas atitinkamame range egzistuoja tik NEPRITAIKOMame junginyje, todėl reikalingas naujas junginys.

D. Prioriteto dėsnis taikomas tik šeimai ir žemesniems rangams.

F. Jeigu genties pavadinimas neteisingas\nekorektiškas pagal TBNK, bet jo pakeitimas sukeltų daug nepatogumų, tai tokie pavadinimai KONSERVUOJAMI – IŠSAUGOMI. Tokie pavadinimai žinomi kaip NOMINA CONSERVANDA. Kiti neteisingi pavadinimai pripažįstami netinkamais ir atmetami: NOMINA REJICIENDA ir pridedami TBNK PAPILDYME.

4. TIPŲ METODAS – TIPIZACIJA

A.  Šeimos ar žemesnio taksonų rango pavadinimai KIEKVIENAS TURI NOMENKLATŪRINĮ TIPĄ, kuris fiksuoja pavadinimą ypatingam taksonui ir apibrėžia to pavadinimo taikymą. Tipas ir vardas amžiams susieti su aprašymu, kuriuo paremtas vardas. Rūšies tipas ar vidurūšinio taksono tipas saugomas kaip VIENINTELIS EGZEMPLIORIUS, kartais kaip piešinys. Genties tipas ar tarp genties ir rūšies rango tipas yra RŪŠIS. Šeimos tipas ir tarp šeimos ir genties rango tipas yra GENTIS. Genties tipas dabar ne rūšis, bet paprastai tos genties rūšies tipas t. y. paprastai konkretus egzempliorius.

B.   Pavadinimai identiški forma, bet pagrįsti skirtingais tipais yra HOMONIMAI. Pavyzdžiui, Festuca incrassata L. yra visiškai skirtinga rūšis nuo F. incrassata Salzm. ex Loisel. Visi homonimai, išskyrus ankstyviausiąjį yra neteisėti.

C.  Vienintelis tipas, paskirtas tikrojo taksono autoriaus, – HOLOTIPAS. Dabar toks tipas privalo būti paskirtas efektyvia galiojančia\valid publikacija, bet taip ne buvo visada. IZOTIPAI – holotipo dublikatai, nusiųsti į kitus herbariumus. SINTIPAI – dvi ar daugiau egzempliorių, paskirtų pirmojo autoriaus, kai holotipas nebuvo paskirtas. LEKTOTIPAS – vienas iš sintipų, parinktų vėliau iš sintipų veikti in lieu? kaip holotipas. NEOTIPAS – egzempliorius, paskirtas veikti kaip holotipas, kai neegzistuoja nei holotipas, nei sintipai. Naujos kombinacijos tipas automatiškai yra jo bazionimo tipas ir naujojo pavadinimo tipas – pakeisto pavadinimo tipas. Tipų egzemplioriai ar tipų taksonai nebūtinai “tipiški” – jie gali būti santykinai neįprasti pavyzdžiai. Tipas, paskirtas pirmutinio autoriaus ar pastarojo išrinktas, negali būti keičiamas aukščiau minėtu pagrindu.

D.  Vidurūšinio taksono pavadinimas, kuriame yra tos rūšies tipo egzempliorius, privalo turėti tą patį epitetą kaip rūšis ir kartotinis – tik du vienodi pavadinimai- neturi autoriaus citavimo. Pavyzdžiui, Gentianella amarella (L.) Borner… subsp. amarella, čia yra G. amarella tipo egzempliorius Gentiana amarella L. ir žinomas kaip TIPIŠKAS arba NOMINATINIS t. y. paskirtas porūšis. Jei porūšis aprašomas rūšyje, kuri neturi iki šiolei tipo? Tipinis porūšio pavadinimas automatiškai fiksuojamas bei yra netipiškas porūšis, kuriam priklauso duoti skirtingą pavadinimą. Gentianella amarella subsp. amarella – pakartoti pavadinimai vadinami AUTONIMAIS.

Panašiai tipiškų vidugentinių taksonų pavadinimai fiksuojami pagal rūšies tipą\type-species, pvz., Ranunculus subgen. Ranunculus ir subgen. Batrachium, kai rūšies tipas R. acris priklauso ankstesnei pogentei. Šeimų pavadinimai ir vidušeiminių tipiški pavadinimai fiksuojami pagal genties tipą. Pavyzdžiui, Ranunculaceae triba Ranunculeae, turinti genties tipą Ranunculus….

E. Kai rūšis suskaldoma, ta dalis, kurioje lieka pirmutinės rūšies tipo egzempliorius privalo išlaikyti tą patį pavadinimą, o kitos suskaldytos dalys privalo gauti skirtingus pavadinimus. Panašiai yra su genčių ar šeimų skaldymu.

5. PAVADINIMŲ PAKEITIMAI

Įprastinio ir dažnai cituojamo augalo pavadinimo pakeitimas gali būti labai varginantis, bet stabilumas išlaikomas, TIKTAI pritaikant TBNK taisykles. Didelis straipsnių skaičius yra metodų nuodugnus parodymas – kaip teisingai pakeisti pavadinimą. Pavadinimas keičiamas dėl šių priežasčių:

A. Atrandama, kad naudojamas pavadinimas neteisingas pagal TBNK TAISYKLES – NOMENKLATŪRINIAI PAKEITIMAI,

B. Pasikeičia taksonominė nuomonė, pvz., apjungimas, skaldymas, taksono perkėlimas t. y. TAKSONOMINIAI PAKEITIMAI.

C. Atrandama, kad anksčiau taksonui klaidingai suteiktas skirtingo taksono pavadinimas.

Dėl šių priežasčių sinonimai yra dvejopi: HOMOTIPINIAI arba NOMENKLATŪRINIAI SINONIMAI, pagrįsti tuo pačiu tipu kaip teisingas pavadinimas. HETEROTIPINIAI arba TAKSONOMINIAI SINONIMAI, paremti skirtingu tipu nuo teisingo pavadinimo ir todėl yra sinonimai TIKTAI pagal taksonominį vertinimą. Neleidžiama keisti augalo pavadinimą tik patogumui. Taip Scilla peruviana pavadinta, nes galvota, jog kilusi iš Peru, o iš tikrųjų iš Portugalijos. Tačiau šis pavadinimas išliko teisingas.

6.HIBRIDAI

Yra apie dvylika specialių straipsnių, skirtų hibridams.

A. Hibridai tarp rūšių iš vienos genties – tarprūšiniai hibridai, paskiriami pagal formulę – dviejų rūšių pavadinimai atskiriami “×” ženklu. Calystegia sepium × C. sylvatica.Jei autorius pageidauja galima duoti binarinį pavadinimą – genties pavadinimas ir hibrido epitetas, atskirtas “×”, pavyzdžiui, Calystegia × lucana. Binarinis pavadinimas yra ekvivalentiškas rūšies rangui ir jam galioja tos pačios taisyklės.

B. Tarpgentiniai hibridai panašiai priskiriami genties rangui pagal formulę: Coeloglossum × Gymnadenia ir, jei reikalaujama papildomai, genties – hibrido pavadinimas rašomas po “×”, pavyzdžiui, × Gymnaglossum.Tai tas pats. Pavadinimas rūšies range gali būti, pavyzdžiui, Coeloglossum viride × Gymnadenia conopsea arba binariniu pavadinimu, pavyzdžiui, ×Gymnaglossum Jacksonii.

Susiję įrašai:

• Triukšminis užterštumas
• Gemalo ir vaisiaus dangalai ir priedai
• Audiniai
• ARBATA
• Alkoholio poveikis oganizmui