Norvegija (referatas)
PLOTAS 324 219 km2
GYVENTOJAI 4316000(13žm./km2)
VALDYMO FORMA Konstitucinė k’aralystė
KALBA Norvegų
TIKYBA Evangelikų liuteronų
PINIGINIS VIENETAS Norvegijos krona
SOSTINĖ Oslas (698 000 gyv.)
KITI MIESTAI Bergenas, Tronheimas
GYVENTOJŲ ŪKINĖ VEIKLA
Žemės ūkis 3%
Pramonė 34%
Aptamavimo sfera 63%
Norvegija – šiauriausia Europos šalis. Nuo Lietuvos ji yra už 700 km. Vakaruose jos krantus skalauja Šiaurės ir Norvegijos jūros, o šiaurėje – Barenco jūra. Rytuose Skandinavijos kalnai skiria Norvegiją nuo Švedijos, o šiaurėje ji ribojasi su Suomija ir Rusija. Norvegija ilgiausia Europos šalis, iš šiaurės į pietus nutįsusi 1752 km. Didžiausias jos plotis -434, o mažiausias – tik 6,3 km. Norvegija didesnė už Italiją, Didžiąją Britaniją. Pusė krašto yra arktinio klimato juostoje, 72% teritorijos užima kalnai, ežerai, ledynai negyvenamos vietos. Tačiau Norvegija yra viena turtingiausių pasaulio šalių. Norvegų gyvenimas glaudžiai susijęs su jūra. Ji garantuoja patikimiausią susisiekimą su krašto šiaure. Iš žodžių Nord vegr, t. y. kelias į šiaurę, kilęs net šalies pavadinimas.Administraciniu atžvilgiu šalis padalyta į 18 apskričių – fiulkių, o tradiciškai skiriama šiaurės (į šiaurę nuo 65° š. pl.) ir pietų Norvegija.
ISTORINĖ PRAEITIS. Seniausiuose antikos autorių šaltiniuose Skandinavijos gentys paminėtos prieš du tūkstančius metų. Norvegų tautybė susiformavo maždaug prieš tūkstantmetį iš atsikėlusių germanų ir vietinių finų genčių. Prastos gyvenimo sąlygos VIII-XI a. vertė norvegų vikingus prekybos, žvejybos ir užkariaujamais tikslais vykti į Islandiją, galbūtGrenlandiją ir Šiaurės Ameriką. IX a. gentys susijungė į valstybę. XIV a. Norvegija sudarė uniją su Švedija ir Danija. Ji ilgai kovojo su Švedija dėl nepriklausomybės, bet tik 1905 m. tapo nepriklausoma. Nors ir paskelbusią neutralitetą, 1940 m. Norvegiją okupavo Vokietija. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Norvegija vėl tapo nepriklausoma.
GAMTA. Norvegija yra kalnų kraštas. Beveik 2/3 krašto ploto aukštis didesnis kaip 500 m. Skandinavijos kalnai stačiašlaičiai, jų viršūnės šiaurėje siekia 800 m, o pietuose -daugiau kaip 2400 m. Kalnai suskaldyti gilių upių slėnių. Kai kur pajūriu driekiasi nedidelės (5-60 km pločio) žemumos.Krantas labai išraižytas daugybės iškyšulių bei fiordų. Prie kranto gausu mažų salų (150 000) ir šcherų. Fiordai – tai siauros, giliai į sausumą įsirėžusios įlankos su stačiais, ledynų nugludintais šlaitais. Jos susidarė tektoninių lūžių vietose. Ilgiausias (204 km) -Sognefiordas. Tiek daug ir tokių ilgų fiordų, kaip vakarinėje Skandinavijos pakrantėje, nėra niekur pasaulyje. Todėl Norvegija vadinama fiordų kraštu.Geologiniu požiūriu Norvegija yra kaledoninio raukšlėjimo srityje ir tik pati pietrytinė jos dalis priklauso Baltijos skydui. Kalnai susiformavę iš kristalinių uolienų, daug kartų irę, lyginti ir vėl iškilę.Dar prieš tris dešimtmečius buvo manoma, kad Norvegija nėra turtinga gamtos išteklių. Tačiau šalyje yra geležies rūdos, nikelio, mangano, molibdeno, kobalto, sidabro, vario, cinko. Pagal titano gavybą ji užima vieną pirmųjų vietų pasaulyje. Norvegijai priklausančiame Špicbergene kasamos akmens anglys. 1969 m. Šiaurės jūroje atradus milžiniškus naftos ir dujų telkinius, kraštas virto vienu didžiausių šių turtų eksportuotojų. 1969 m. mineralinis kuras sudarė 0,3%, o jau 1983 m.- daugiau kaip 50% Norvegijos eksporto. Norvegija pirmauja pasaulyje elektros energijos gamyba vienam žmogui; 99% jos pagamina hidroelektrinės.
KLIMATO formavimąsi lemia jūra ir šiltoji Norvegijos srovė (Šiaurės Atlanto srovės atšaka). Norvegija yra vienoje platumoje su Aliaska, Šiaurės Sibiru, bet klimato rodikliais labai skiriasi nuo šių atšiaurių regionų. Norvegijos klimatas yra subarktinis ir vidutinių platumų jūrinis, pereinamasis į žemyninį. Vidutinė sausio temperatūra šiaurėje -2 – -4°, o pietuose – +2. Bet už kelių dešimčių kilometrų nuo kranto kalnuose tuo pat metu temperatūros vidurkis jau -10 – -12°, o kai kuriomis dienomis ji nukrinta net iki -40°.Vasaros vėsios, vėjuotos, su dažnais lietumis. Vidutinė liepos temperatūra šiaurėje 10°, o pietuose – 15°, bet kalnuose – tik 6-10°.Kalnų vakarinių šlaitų pietinėje dalyje iškrinta 3000 mm, vietomis iki 5000 mm kritulių, o rytiniuose kalnų šlaituose – tik 600-800 mm. Aukštikalnėse klimatas labaiatšiaurus. Ten ištisus metus išsilaiko sniegas, yra ledynų. Iš viso jų daugiau kaip 2000, ir jie užima apie 1% krašto ploto.Sniegynai, ledynai ir lietūs maitina upes. Dauguma jų trumpos, bet sraunios ir vandeningos. Jos šniokšdamos leidžiasi nuo kalnų per gausybę slenksčių ir krioklių. Reta kuri užšąla. Tik pietinėje krašto dalyje yra ilgesnių -200-300 km ilgio – upių (ilgiausia Gloma -611 km). Jos būna užšalusios iki 4 mėn.Aukščiausias Večio krioklys iš 275 m krinta į Sognefiordą, o gražiausias, vadinamas Septyniomis sesėmis, septyniais siaurais srautais garma į Heirangero fiordą.Ežerai telkšo tektoniniuose plyšiuose, ištįsę ledynų slinkimo kryptimi. Iš viso Norvegijoje apie 200 000 ežerų, ir jie užima 4,7% krašto ploto. Didelių ežerų nedaug.
AUGALIJA IR GYVŪNIJA. Ryškiausias Norvegijos kraštovaizdžiui būdingas augalijos elementas yra kalnų šlaitų spygliuočių miškai, nuo 70° š. pl. laipsniškai pereinantys į samanų ir kerpių tundrą. Kalnų šlaitais miškai pakyla pietuose iki 1100 m, o šiaurėje – iki 300 m. Miškai užima 27% krašto ploto. Pietuose pasitaiko ąžuolų ir bukų giraičių. Norvegijos šiaurėje vyrauja kalnų jauriniai, o pietuose – rusvieji miškų dirvožemiai.Norvegijoje daugiausia miškų ir tundrų gyvūnų. Miškuose yra briedžių, tauriųjų elnių, lūšių, barsukų, bebrų, voverių. Tundroje veisiasi siauriniai elniai, poliarinės lapės ir kiškiai, lemingai. Krašte gausu paukščių rūšių. Miškuose paplitę kurtiniai ir tetervinai, tundroje – poliarinės kurapkos. Yra paukščių, kraunančių lizdus ant stačių, sunkiai prieinamų uolų jūros pakrantėje ir fiorduose. Šiuose paukščių “turguose” knibždėte knibžda gagos, kirai, narūnėliai, alkos. Jūros priekranteje sugaunama skumbrių, ešerių, menkių, silkių, o upėse ir ežemose – lašišų, upėtakių.Norvegijoje labai rūpinamasi gamtos apsauga. Gamtosaugos įstatymas veikia nuo 1910-ųjų metų. Daugiausia nacionalinių parkų ir draustinių įsteigta Norvegijos šiaurinėje dalyje.
GYVENTOJAI. Beveik 98% gyventojų -norvegai. Šiaurėje gyvena samai. Tradiciniai norvegų verslai yra žvejyba, gyvulininkystė, žemdirbystė. Nemažai gyventojų dirba įvairiose pramonės šakose. Beveik 3/4 krašto žmonių gyvena šalies pietuose. Vyrauja nedidelės gyvenvietės. Žemdirbiai kuriasi atskirose sodybose. Norvegai valgo žuvį, mėsą, pieno produktus, košes. Labiausiai mėgsta sūdytą, džiovintą, keptą žuvį bei žuvienę, saldaus ožkų pieno sūrį, rūkytą ir virtą kumpį, medų.Svarbiausios valstybinės šventės – Konstitucijos diena (gegužės 17 d.) ir Nepriklausomybės diena (birželio 7 d.). Iš religinių ir tautinių švenčių populiariausios Šv. Kalėdos, Sv. Velykos, Šv. Hanso šventė, arba Joninės.Per Jonines merginos pina vainikus, prie laužų žaidžiama, dainuojama. Populiariausi muzikos instrumentai yra smuikas ir akordeonas.Oslas yra Norvegijos sostinė ir didžiausias šalies uostas. Aplink Oslo fiordą gyvena maždaug pusė krašto gyventojų. Mieste sutelkta apie 25% Norvegijos pramonės, jame veikia universitetas, mokslų ir literatūros akademija, daug muziejų ir teatrų, metropolitenas. Labai lankomas etnografinis muziejus po atviru dangumi, taip pat garsių “Framo” ir “Kon Tikio” ekspedicijų muziejai. Miesto centre stovi XV-XVI a. Akešhauso pilis.Norvegija davė pasauliui daug žymių žmonių: rašytoją H. Ibseną, kompozitorių E. Grigą, keliautojus ir tyrinėtojus F. Nanseną, R. Amundseną, T. Hejerdalą.
Puslapiai: 1 2