Patariu.lt   Studijos   N-18   Sapnininkas   Receptai

Oligopolija ir rinka

(1) – 3 Lt., (2) – 5 Lt., (3) – 7 Lt., (4) – 9 Lt.

b. Kokį pelną ir kodėl gaus firma, jei produkto vieneto rinkos kaina bus:

(1) – 3 Lt., (2) – 5 Lt, (3) – 7 Lt, (4) – 9 Lt.

c. Jei šioje gamybos šakoje yra 1000 firmų su ta pačia gamybos funkcija ( kaip nurodyta lentelėje), tai kokia ir kodėl bus rinkos pasiūla.

Kaina (Lt) 3 5 7 9
Pasiūla (vnt.)

d. Jei rinkos paklausa bus kaip nurodyta lentelėje, tai kokia ir kodėl bus rinkos pusiausvyra ir rinkos pusiausvyros kaina?

Kaina (Lt) 3 5 7 9
Paklausa Q (vnt.) 3000 2000 1500 1000

e. Kokia gamybos apimtis kiekvienoje firmoje?

f. Kokį pelną (nuostolį) turės kiekviena firma?

g. Ką darys firmos ilgu laikotarpiu ir kodėl?

Atsakymai

a) optimali gamybos apimtis bus ta, kuriai esant užtikrinamas didžiausias pelnas. Konkurencinės firmos maksimalus pelnas trumpuoju laikotarpiu yra bendrųjų pajamų ir bendrųjų kaštų skirtumo maksimumas. Bendrosios pajamos yra lygios: Produkcijos kiekis * kaina; 3*0=0; 3*1=3 ir t.t.            Duomenys pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė

Produkcijos kiekis 0 1 2 3 4 5
Bendrieji kaštai 10 12 16 22 30 40
Bendrosios pajamos, kai kaina 3 Lt 0 3 3 9 12 15
Bendrosios pajamos, kai kaina 5 Lt 0 5 10 15 20 25
Bendrosios pajamos, kai kaina 7 Lt 0 7 14 21 28 35
Bendrosios pajamos, kai kaina 9 Lt 0 9 18 27 36 45
Pelnas + (nuostolis -), kai kaina 3 Lt 0-10 =

-10

-9 -13 -13 -18 -25
Pelnas + (nuostolis -), kai kaina 5Lt -10 -7 -6 -7 -10 -15
Pelnas + (nuostolis -), kai kaina 7 Lt -10 -5 -2 -1 -2 -5
Pelnas + (nuostolis -), kai kaina 9 Lt -10 -3 +2 +5 +6 +5

Taigi, kaip matyti iš lentelės, firma, jei prekės vieneto kaina sudarys:

1) 3 Lt, pasirinks gamybos apimtį = 1 vnt.; 2) 5 Lt – 2 vnt.; 3) 7 Lt – 3 vnt.; 4) 9 Lt – 4 vnt. Tokius variantus pasirinks todėl, kad esant tokiai gamybos apimčiai yra gaunamas mažiausias nuostolis arba didžiausias pelnas. Optimaliausias variantas yra 4 vnt. po 9 Lt.

b) 1) 3 Lt – (-9) Lt nuostolis; 2) 5 Lt – (-6) Lt nuostolis; 3) 7 Lt – (-1) Lt nuostolis;

4) 9 Lt – 6 Lt pelnas.

c) 1000 firmų su ta pačia gamybos funkcija pasiūla bus lygi kiekvienos firmos pasiūlos sumai. Vienos firmos pasiūlą randu remiantis 1 lentelėje rastais duomenimis. Tada apskaičiuoju 1000 firmų pasiūlą. 1) 3 Lt – 1*1000=1000; 2) 5 Lt – 2*1000=2000 ir t.t.

Kaina (Lt) 3 5 7 9
Pasiūla (vnt.) 1000 2000 3000 4000

d) rinkos pusiausvyra bus taškas, kuriame susikirs pasiūlos ir paklausos kreivės.

Kaina (Lt) 3 5 7 9
Pasiūla (vnt.) 1000 2000 3000 4000
Paklausa (vnt) 3000 2000 1500 1000

Rinkos pusiausvyros kaina bus lygi 5 Lt. Q = 2000 vnt.

e) Kiekviena firma gamins 2 vnt. (2000/1000)

f) Kiekviena firma turės 6 Lt nuostolį: (5*2) – 16 = -6 Lt. (Žr. 1 lentelę)

g) Ilguoju laikotarpiu firmos nutrauks gamybą, nes negaus ekonominio pelno.

Literatūra

1.      A. Jakutis, Ekonomikos teorijos pagrindai: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams, 2002

2.      B. Martinkus, Ekonomikos pagrindai, Kaunas: Technologija, 2001

3.      P. Wonnacott ir kt. Mikroekonomika, Poligrafija ir informatika, 1997

4.      V. Lukoševičius ir P. Stankevičius, Teorinė ekonomika I dalis, Vilnius: VPU, 1998

5.      V. Skominas, Mikroekonomika, Vilnius: Enciklopedija, 2000

6.      V. Snieška ir kt., Mikroekonomika, Kaunas: Technologija, 2000

7.      Z. Tamašauskienė, Mikroekonomika užduotys pratyboms, Šiauliai: Šiaulių universitetas, 2001

Puslapiai: 1 2 3 4

Share on Facebook

Hey.lt - Nemokamas lankytoj� skaitliukas