Operetė
Jau XVIIIa. Pergolezis yra sukūręs komiškų operų, tačiau komiškoji opera, vadinama operete, atsirado tik XIXa. viduryje. XVIIIa. 6 ir 7 dešimtmetyje Paryžius buvo žėrintis pramogų pasaulio centras, o Žakas Ofenbachas palietė tą sritį, kuri jaudino lengvabūdišką ir malonumų ieškančią prancūzų publiką.
1859m. Ofenbachas pastatė operetę “Orfėjas pragare”, operetė apkeliavo visą Europą, įtvirtindama operetės stilių (šios operetės garsusis šokis kankanas). Operetės siužetui stigo pagarbos tradicijoms, o tai buvo būdinga Ofenbachui. Monteverdis ir Gliukas savo operose Orfėjo ir Euridikės, mylinčių vienas kitą vyro ir žmonos, mitą traktavo labai rimtai. O operetėje “Orfėjas pragare” sutuoktiniai nekenčia vienas kito. “Orfėjas” žymiausia Ofenbacho operetė iš viso šimto sukurtųjų, nors “Gražioji Elena” buvo ne prastesnė.
Ten, kur prancūzai mėgo kandžias socialines satyras, vieniečiai labiau linko į švelnų fantazijos pasaulį, kur prancūzai šoko 2/4 kankaną- vieniečiai šoko ¾ valsą. J.Štrauso “Šokšnosparnis” pirmą kartą atliktas 1874m. Ši operetė tapo pavyzdžiu visoms vėliau sukurtoms operetėms, miuziklams ir roko operoms. Ypač pamėgta J.Štrauso operetė “Čigonų baronas”.
Paskutinis žymiausias kūrinys operetės istorijoje buvo Ferenco Leharo “Linksmoji našlė” (1905m.). Joje panaudota visa, kas geriausia iš abiejų stilių operečių- veiksmas vyksta Paryžiuje, o muzika pagrįsta valso ritmu.
Leharas parašė daugybę operčių “Oklahoma”, “Vyrukai ir lėlės”.
Žymiausi kūriniai:
Ž.Ofenbachas “Orfėjas pragare” “Gražioji Elena” “Paryžiaus gyvenimas”
J.Štrausas “Šikšnosparnis” “Čigonų baronas”
F.Leharas “Linksmoji našlė” “Paganinis” “Juoko šalis”
I.S.Kalmanas “Silva”.