Organizmų gyvenamoji aplinka
1.Vandens aplinka; 2.sausuma, oras; 3.Dirvožemis; 4.Kitas organizmas. Vandens aplinkai būdinga tai, kad temp yra palyginti pastovi. Pasiekus tam tikrą gylį, ji praktiškai yra vienoda. Kas 10m slėgis padidėja 1atm. Vandens paviršiuje pasyviai plaukiojantys org yra vadinami bentosu. Aktyviai jud org vad nektonu. Sausumos ir oro aplinka yra nepaprastai įvairi, nes joje palyg plač veiksnių intervale svyruoja temperatūros, drėgmės, vandens bei slėgio reikšmės. Ji, skirtingai nuo vandens, yra maks apšviesta saulės šviesos. Org turi daugybę adaptacijos prie aplinkos sąlygų lygmenų. Dirvožemis yra pereinamoji apl tarp sausumos ir vandens. Didž dalį joje sudaro plika akimi neregimi mikroskop org. Jie gyvena dirvožemyje lyg gyventų vand terpėje. Makroskop org gyvena dirv lyg sausumoje. Prie dirv pav oro sudėtis yra artima atmosf oro sudėčiai. Einant gilyn mažėja deguonies kiekis, CO2-didėja. Kito organizmo aplinkoje pasireiškia parazitizmas. Paraz sąv su šeim jam kenkdamas. Jie skirstomi į vidinius ir išorinius. Vid paraz gyv šeimininko kraujyje. Prie išor paraz galima priskirti tuos, kurie sąv su šeim trumpą laiką (uodai). Paraz būdinga tai, kad jie negali išnaikinti šeimininkų.