Paklausos ir pasiūlos elastingumas
Paklausos ir pasiūlos elastingumas Elastingumo samprata ekonomikoje Ankstesniame skyriuje aptarėme kainų ir paklausos bei pasiūlos ryšį rinkoje. Didėjanti kaina sąlygoja paklausos mažėjimą ir pasiūlos didėjimą ir atvirkščiai. Tačiau kiek kainos kitimas keičia paklausą ir pasiūlą? Akivaizdu, kad kainos augimas tuo pačiu laipsniu turės nevienodą įtaką obuolių ir benzino paklausos pokyčiui. Paklausos ir pasiūlos pokyčiams įvertinti ekonomikoje vartojama elastingumo sąvoka. Elastingumas priklausomai nuo jo apibrėžimo tikslo nustatomas dvejopai: • kai norima elastingumą paaiškinti, jis apibrėžiamas kaip paklausos ar pasiūlos kiekio kitimo procentas, kainoms pakitus vienu procentu; • kai norima matematiškai apskaičiuoti, jis apibrėžiamas kaip paklausos ar pasiūlos kiekio procentinio padidėjimo ir kainų procentinio padidėjimo santykis:
Formulėse paklausos, pasiūlos ir kainos kitimas pateiktas procentais, siekiant elastingumą išreikšti koeficientu, kuris leistų palyginti skirtingų rūšių prekes. Pasiūlos ir paklausos elastingumo koeficientas, skaičiuojant pagal šias formules, yra skirtingo ženklo. Pasiūlos dėsnis išreiškia tiesioginę kainų ir pasiūlos kiekio priklausomybę, todėl pasiūlos elastingumo koeficientas yra teigiamas. Priešingai, paklausos dėsnis išreiškia atvirkščią kainų ir paklausos kiekio priklausomybę, todėl paklausos elastingumo koeficientas yra neigiamas. Tačiau toliau tekste mes nenaudosime neigiamų koeficientų, nes jau pati paklausos elastingumo sąvoka konstatuoja šį faktą. Elastingumo koeficientų formulės rodo, kad tiek paklausos, tiek pasiūlos elastingumas gali keistis nuo 0 iki begalybės. Tačiau tolesniam rinkos teorijos supratimui pakanka skirti penkis skirtingus elastingumo dydžius ir juos pavaizduoti grafiškai.
Grafinė elastingumo išraiška Absoliutus elastingumas pavaizduotas 12 pav. a. Be galo mažas kainų pasikeitimas nuo p1 iki P2 sąlygoja didelį paklausos ir pasiūlos padidėjimo procentą. Skaitmeninis elastingumas yra begalinis. Santykinis elastingumas parodytas 12 pav. b. Tam tikras kainų kitimas nuo p1 iki P2 lemia didesnį paklausos ir pasiūlos kiekio pasikeitimą nuo q1 iki O2. Skaitmeninis elastingumas yra didesnis už vienetą. Vieneto elastingumas. Tam tikras kainų kitimas, išreikštas procentais, sukelia tokį pat paklausos ir pasiūlos kiekio pasikeitimą, 12 pav. c kainai pakitus nuo P1, iki P2 paklausos ir pasiūlos kiekis pasikeičia nuo Q1 iki Q2 Skaitmeninis elastingumas lygus vienetui. Santykinis neelastingumas. Kainų pasikeitimas sąlygoja mažesnį paklausos ir pasiūlos pasikeitimą. 12 pav. d kaina pasikeičia nuo P1 iki P2, o paklausa ir pasiūla nuo Q1 iki Q2. Skaitmeninis elastingumas yra mažesnis už vienetą, bet didesnis už 0. Absoliutus neelastingumas. Kainų kitimas nepakeičia paklausos bei pasiūlos. 12 pav. e pavaizduota, jog kainai pakitus nuo P1 iki P2 paklausa ir pasiūla liko tokios pat taške Q1. Skaitmeninis elastingumas lygus 0.
12 pav. pateikiamos kreivės tik vizualiai iliustruoja a įvairaus laipsnio elastingumą. Tačiau, norint pasakyti, ar paklausa bei pasiūla yra elastinga ar ne, nepakanka remtis vien kreivių pasvirimo kampu. Tos pačios kreivės taškuose elastingumo koeficientas nėra vienodas, nes jį skaičiuojant naudojami procentiniai dydžiai, o jie apskaičiuojami remiantis skirtinga baze įvairiuose kreivės taškuose.
Paklausos elastingumas ir bendrosios pajamos Pardavėjas gali įvertinti parduodamų prekių paklausos elastingumą, fiksuodamas kaip kinta jo pajamos, kintant prekių kainoms. Bendrąsias pardavėjo pajamas sudaro parduotų prekių kainos ir kiekio sandauga. 13 pav. a grafike bendrosios pardavėjo pajamos, pardavus 0, skaičių produktų, kurių kaina P1, yra lygios stačiakampio P1AQ1O plotui. Priklausomai nuo paklausos elastingumo keičiasi ir bendrųjų pajamų priklausomybė nuo kainų kitimo. Kai elastingumas mažesnis už vienetą, kainų kitimas nuo P1 iki P2 sumažina pajamas nuo P1AQ1O iki P2BQ2O (žr. 13 pav. a). Kai elastingumas lygus vienetui, kainų kitimas nepakeičia pajamų: kintant kainoms nuo P1 iki P2, pajamų dydis P2BQ2O liko toks pat kaip ir esant kainai P1 – t.y. P1AQ10. Esant paklausos santykiniam elastingumui (didesniam už vienetą), mažėjant kainai pardavėjo pajamos didėja (13 pav. c). Paklausos ir pasiūlos elastingumo veiksniai Kokie veiksniai veikia pasiūlos ir paklausos elastingumą? Yra dvi pagrindinės priežastys, nuo kurių priklauso tiek paklausos, tiek pasiūlos elastingumas. Tai – substitucija ir laikas. Substitucija - yra vartojamų prekių pakeičiamumas. Jei yra daug substitutų ir didelis jų pakeičiamumas, pirkėjas gali vietoj vienos prekės pradėti vartoti kitą, nepatirdamas didelio nepasitenkinimo. Tuomet didėjant kurios nors prekės kainai, o jos substitutų kainoms liekant pastovioms, vartotojo išlaidos bus nukreiptos į nepabrangusias prekes. Tuo tarpu prekės, kuri pabrango, paklausa sumažės. Taigi esant tinkamiems substitutams, prekės paklausa yra elastinga kainų kitimui. Kita vertus, jeigu nėra tinkamų substitutų, vartotojai negali reaguoti į kainų kilimą ir perka pradinį prekės kiekį. Paklausa neelastinga. Prekės pasiūlos elastingumas priklauso ir nuo substitucijos gaminant prekes. Kai tuos pačius išteklius galima naudoti dviejų rūšių prekių gamybai, vienos iš jų kainų augimas sąlygos išteklių perliejimą įjos gamybą, o kitos prekės pasiūla sumažės, Jeigu sunku panaudoti tuos pačius išteklius kitos prekės gamybai, tuomet jos kainų kitimas , nepakeis pirmosios prekės gamybos apimties ir pasiūlos. Pasiūla neelastinga. Laikas taip pat didina pasiūlos ir paklausos elastingumą. Vartotojai ir gamintojai, pasikeitus kainoms, gali pakeisti savo elgseną, kai tam yra pakankamai laiko. Laikas yra būtinas substitutų paieškoms, norint padidinti pajamas ir pan. Laiko poveikį paklausos elastingumui galima vaizdžiai parodyti trumpo ir ilgo laikotarpių paklausos kreivėmis. Kaip pavaizduota 14 pav., pirkėjai yra prisitaikę prie kainos P1, esant rinkos pusiausvyrai taške e1. Jeigu kaina padidėjo iki P2, trumpu laikotarpiu pirkėjai ima pirkti mažiau prekių ir jų pradinę reakciją rodo taškas E2, kuriame, esant naujai kainai P2, perkamas prekių kiekis Q1. Vartotojo elgseną rodo pusiausvyros taško judėjimas paklausos kreive D1 iš taško E1 į tašką E2. Praėjus laiko tarpui, reikalingam vartotojui prisitaikyti ir vartoti mažesnį pabrangusios prekės kiekį, paklausa gali dar sumažėti iki Q3, esant tai pačiai kainai P2. Vartotojo naują padėtį rodo taškas E3. Tai reiškia, kad susidaro nauja pusiausvyra naujoje paklausos kreivėje D2. Jeigu kaina dar kartą padidėja iki P2 vartotojai vėl reaguoja sumažindami paklausą iki Q2. Pasiekiama pusiausvyra trumpu laikotarpiu taške E4. Bet praėjus ilgesniam laikotarpiui, vartotojai pajėgūs dar sumažinti vartojimą iki Q5 ir taške E5 pasiekia pusiausvyrą ilgam periodui. Per pusiausvyros taškus E1 E3 ir E5 nubrėžta nauja paklausos kreivė D4 yra ilgo laikotarpio paklausos kreivė. Kainai padidėjus nuo P1 iki P3 ilgu periodu, paklausa sumažėja nuo Q1 iki Q5. Ilgo laikotarpio paklausos kreivė D4 yra žymiai nuolaidesnė už trumpų periodų kreives D1, D2 ir D3. Tai reiškia, kad ilgo laikotarpio paklausa yra gerokai elastingesnė. Kai kurie veiksniai veikia atskirai tik paklausos arba tik pasiūlos elastingumą. Paklausos elastingumui poveikį turi vartotojo biudžeto dalis, skiriama prekei pirkti. Degtukų, druskos, dantų šepetėlių pirkimo išlaidos sudaro labai nedidelę vartotojo biudžeto dalį, todėl tokių ir į jas panašių prekių paklausa labai nesikeičia pakitus jų kainoms. Šių prekių paklausa yra neelastinga. Prabangos ir būtiniausių prekių paklausos elastingumas yra skirtingas. Vartotojas negali apsieiti be būtiniausių prekių (maisto produktų, kasdieninių drabužių, viešojo transporto paslaugų ir pan.). Todėl tokių prekių paklausa yra neelastinga. Prabangos prekių vartojimo apimtį vartotojas gali keisti nejausdamas didelių nepatogumų. Todėl pakilus jų kainoms, gali gerokai sumažinti vartojimą. Tokių prekių paklausa yra elastinga. Prekių saugojimo galimybės ir kaštai stipriai veikia pasiūlos elastingumą. Šviežių maisto produktų, greit gendančių vaisių bei uogų pasiūlos elastingumas yra labai mažas, nes jų pardavimo negalima atidėti vėlesniam laikui, jeigu kainos krenta. Taip pat negalima sudaryti atsargų pasiūlai padidinti didėjant ir kainoms. Priešingai, negendančių, lengvai saugojamų prekių atsargomis pardavėjas gali manipuliuoti, reaguodamas į kainos kitimą , ir sparčiai didinti arba mažinti pasiūlą. 