Parlamentarizmo raida Lietuvoje
Lietuvos valstybė, susikūrusi XIII a., XV-XVI a. pasiekė didžiausią politinę galią ir suklestėjimą, sukūrė originalų teisyną – Lietuvos Statutą, valstybės valdžios organą – Ponų tarybą ir kt. valstybines institucijas.
XVI a. antroje pusėje (1569 m.) buvo suformuotas bendras abiejų valstybių Seimas su vienoda rinkimo ir šaukimo tvarka, vienodos sudėties ir kompetencijos.
Carinės Rusijos pavergtoje Lietuvoje buvo naikinamos jos institucijos ir įstatymai. Mažojoje Lietuvoje, kurią užgrobė Vokietija, irgi galiojo svetimi įstatymai.
XX a. pradžioje, atkūrus nepriklausomybę, buvo kuriamos savos valstybės valdymo institucijos, sudarytos galimybės šiuolaikinio parlamentarizmo pradžiai: 1920-1926m.-tai parlamentinės respublikos laikotarpis.
1919 m. lapkričio mėn. priimtas Steigiamojo seimo rinkimų įstatymas;
1920 m. balandžio 16 d. įvyko Steigiamojo seimo rinkimai, kuriuos laimėjo krikščionys demokratai.
1920 m. gegužės 15 d. Steigiamasis seimas pradėjo darbą. Jis 1922 ra. rugpjūčio 1 d. priėmė Konstituciją 1922 m. vasario 15 d. priėmė Žemės reformos įstatymą 1922 m. rugpjūčio 16 d. priėmė įstatymą dėl lito įvedimo
1922 m. spalio 10-11 d. įvyko rinkimai į I-ąjį Seimą. Daugiausia vietų gavo krikščionių demokratų bloko atstovai.
1923 m. gegužės 12-13 d. įvyko rinkimai į II-ąjį Seimą. Vėl daugumą balsų gavo krikščionys demokratai.
1926 m. gegužės 8-10 d. įvyko rinkimai į III-ąjį Seimą. Daugiausiai vietų gavo
6
valstiečiai liaudininkai ir socialdemokratai. Seimas šiuo laikotarpiu (1920-1926 m.) atliko Konstitucijos apibrėžtas funkcijas: leido įstatymus, rinko Respublikos prezidentą, kontroliavo Ministrų kabinetą, kuris privalėjo turėti Seimo pasitikėjimą.
Po valstybės perversmo (1926 m.), kai j valdžią atėjo Tautininkų partija ir įsitvirtino A.Smetonos autoritarinis režimas, Seimas buvo paleistas (1927 m.) ir parlamentinio valstybės valdymo praktika nutrūko. 1936 m. buvo paskelbtas naujas Seimo rinkimų įstatymas, nustatęs aukštus amžiaus, sėslumo, politinių kvalifikacijų cenzus ir kitaip ribojęs piliečių rinkimų teisę. Taigi tarpukario parlamentarizmas Lietuvoje neišsiplėtojo į nuolatinę demokratinę valdymo sistemą.
Kai 1940 m. Lietuvos Respublika buvo prievarta įjungta į Tarybų Sąjungą, Lietuvos įstatymai nustojo galioję. Teisinė padėtis nepasikeitė nei hitlerinės, nei antrosios sovietinės okupacijos metais. LTSR Aukščiausioji Taryba vykdė svetimšalių valią.
1990 02 24 d. Sąjūdžio ir savarankiškosios KP pastangomis Lietuvoje pirmą kartą sovietiniais metais buvo surengti demokratiniai rinkimai į Aukščiausiąją Tarybą.
1992 m. spalio 25 d. Aukščiauioji taryba paskelbė pirmalaikius rinkimus į Lietuvos Respublikos IV Seimą. Kartu su rinkimais vyko referendumas dėl konstitucijos projekto. 1992 m. spalio 25 d. referendume Lietuvos Respublikos, piliečiai priėmė Lietuvos Respublikos Konstituciją. 1996 m. spalio 25 d. įvyko rinkimai į V Seimą.