Paukščių klasė
Išorinei paukščių sandarai ištirti mums padės karvelis. Jie gyvena miestuose ir kaimuose. Minta grūdais ir įvairiomis žmonių maisto atliekomis. Paukščiai turi lankstų kaklą, dvi kojas ant kiekvienos po penkis pirštus. Jais paukščiai ir vaikščioja. Paukščiai turi snapą pri kurio yra ir šnervės. Galvoje paukščiai turi akį po kuria yra ir klausos anga. Plunksnos – svarbiausias išorinis požimis skiriantis paukščius nuo kitų gyvųnų. Plunksnos uždengia visą kūną. Paukščiai kartais keičia savo plunksnas, šeriasi. Senos apdevėtos plunksnos keičiamos kitomis. Paukščiai savo plunksnas sutepa spesialiu riebalu kurį išspaudžia iš odos liaukų. Taip plunksnos tampa elastingesnės. Paukščių snapai yra įvairaus dydžio be dantų. Maistą ryja nesukramtytą. Kaikurie paukščiai stemplę prikimša iki pat viršaus nepatirdami dėl to jokio nepatogumo, nes stemplė gali išsiplėsti. Skrandis turi du skyrius, liaukinį ir raumenonį. Maistas virškinamas labai greitai, nes skridimui reikia daug energijos. Todėl paukščiai lesa dažnai ir daug laiko praleidžia ieškodami maisto. Žarnynas baigiasi kloaka. Be plaučių paukštis turi dar ir daug oro maišelių esančių tarpuose tarp organų. Jos sujungtos su plaučiais. Arterinis ir veninis kraujas visiškai atskirtas ir į visus organus, išskyrus plaučius patenka grynas arterinis kraujas. Širdis labai stipri pvz. karveliui tupint širdis susitraukia 165x per min., o skrentant 550x. Paukščių regėjimas labai gerai išsivystęs. Jų akys 100x stipresnės už žmogaus. Bet paukščių uoslė yra silpna. Veisimosi pradžia yra pavasaris. Jaunikliai iš kiaušinių išsirita tada kai jiems pakanka reikalingo maisto. Paukščiai yra sėslieji, klajokliai ir keliauninkai. Sėslieji paukščiai visusu metus gyvena toje pačioje vietoje. Klajokliai paukščiai susibūrę nedideliais pulkais traukia į pietus. Klajoklia paukščiai nuolatinių žiemojimo vietų neturi. Žiemoja ten kur yra daugiau maisto. Keliauninkai paukščiai susibūrę į dideliu pulkus išskrenda į šiltuosius kraštus kur ir žiemoja. Paukščiai skrenda nuolatiniais keliais – kasmet traukia į žiemos buveines, o pavasarį grįžta į tėvynę perėti jauniklių. Miške gyvena daug įvairių paukščių: geniai, kurtinai, gervės, lakštingala ir t.t. Pavasarį visi paukščia pagyvėja ir pradeda čiulbėti. Yra ir plėšriųjų paukščių, naktinių paukščių: pelėdos, apuokai. Dieną pelėdas retai galima pamatyti, nes jos naktį medžioja o dieną slepiasi. Kai kurie paukščiai moka plaukti, nes ten susiranda maisto. Keli tokie paukščiai yra gulbės ar žąsys. Jie moka gerai plaukti, todėl tarp kojų pirštų yra plaukiojamoji plėvė.
Paukštininkystė – naudinga givulininkystės šaka, duodanti daug labai geros produkcijos. Naminiai paukščiai skyrstomi į veisles. Veislė – tai žmogaus dirbtinai išvesta naminių gyvūnų atmaina. Dėsliųjų veislių vištos (pavyzdžiui, rusų baltosios, leghornai) auginamos dėl kiaušinių. Jos nemėsingos, tačiau dedeklė per metus padeda 200 – 270 ir daugiau kiaušinių. Iš mėsinių dėsliųjų veislių vištų (pavyzdžiui, Zagorsko, Pervomaisko) gaunama ir mėsoso ir kiaušinių. Visos naminių ančių veislės prieš 3000 metų išvestos iš didžiosios anties. Daugiausiai auginama mėsinių naminių ančių. Yra pristeigta daugybė paukštynų. Vienuose paukštynuose vištos auginamos dėl kiaušinių, kituose dėl mėsos. Viščiukai perimi be vištų pereklių specialiuose automatizuotose aparatuose – inkubatoriuose. Viename inkubatoriuje galima išperinti iki 50000 kiaušinių.