Pavojingi orų reiškiniai Lietuvoje
Lietuva yra vidutinio klimato zonoje, nutolusi nuo seisminės juostos ir kitų Žemės rutulio taškų, kuriuose gausu nelaimių, sukeltų pačios gamtos. Tačiau ir čia pasitaiko reiškinių, kurie skiriasi nuo daugiamečių orų stebėjimo rezultatų ir dažniausiai sukelia nelaimes. Taip atsitinka nedažnai, bet bent kelis kartus per metus ir Lietuvoje pasitaiko stichinių reiškinių. Dažniausiai tai nedidelės, vietinės reikšmės nelaimės. Nebūna nei labai didelių žemės drebėjimų, potvynių, labai stiprių vėjų. Bet pasitaiko kitokių nukrypimų nuo normų. Kartais žiemą pasitaiko labai žemų temperatūrų, iškrenta šlapdriba, susidaro plikledis, dėl kurio įvyksta daug eismo nelaimių keliuose, sutrinka elektros tiekimas gyventojams, ryšiai; žemė pasidengia stora sniego danga, kuri taip pat trikdo kelių eismą ir sukelia daug nelaimių. Daug nuostolių pridaro stiprūs vėjai – škvalai, kartą per keliolika metų vasaros sausros išdžiovina augmeniją, padidina miškų gaisringumą.
Pavyzdžiu imkime 1996 metus. Tų metų žiemą pasitaikė nemažai didelių speigų. Po šalto sausio mėnesio, kai minimali oro temperatūra siekė 20-26oC šalčio, vasaris prasidėjo taip pat labai šaltais orais. Vasario 6-osios naktį pietrytinėje Lietuvos dalyje temperatūra nukrito iki 19-22oC šalčio. Vasario 7-ąją šiaurės rytuose oras atšalo iki 30-32oC šalčio. O vasario 8-ąją Tauragnuose buvo užfiksuota žemiausia nuo stebėjimų pradžios vasario mėnesio temperatūra. Termometro stulpelis naktį rodė -35oC. Iki tol žemiausia Tauragnuose užregistruota vasario temperatūra 1966 metais siekė -34oC. Kitą naktį Skuode buvo užregistruota -30oC temperatūra. Tai – ne tik vasario mėnesio, bet ir viso stebėjimų laikotarpio žemiausia temperatūra Skuode. Matome, kad rytų ir vakarų Lietuvoje temperatūros skiriasi. Be to, Tauragnuose buvo užregistruota tik vasario mėnesio, o Skuode – žemiausia viso laikotarpio, per kurį stebimi ir registruojami orai, temperatūra. Labai didelæ įtaką tam turi jūra.
Vasario 7-10 dienomis vidutinė paros oro temperatūra buvo18-23oC šalčio. Tokie šalti orai vasario mėnesį pasitaiko labai retai. Šalčius lėmė oro masių antplūdis iš Arkties ir Sibiro. Speigai buvo apėmæ Europos šiaurinæ dalį. Nuo tokio šalčio galėjo iššalti žiemkenčiai ir daugiametės kultūros, bet stora sniego danga nuo to apsaugojo.
Metų pabaigoje smarkūs šalčiai vėl pasikartojo. Gruodžio 27-ąją minimali šio mėnesio temperatūra buvo viršyta net 12-oje Lietuvos miestų, o 22-uose miestuose termometro stulpelis nukrito žemiau -30oC. Tokie smarkūs šalčiai gerokai pakenkė vaismedžių ir vaiskrūmių pumpurams.
Tačiau gruodžio pradžioje buvo visiškai priešingi orai. Naktimis oro temperarūra buvo artima nuliui, dienomis pakildavo iki +5oC. Kasdien tvyrojo rūkas, nemažai lijo, dažnai buvo šlapdriba, o gruodžio 11-ąją staiga atšalo. Ledu pasidengė medžiai, telefono, elektros laidai, keliai. Įvyko daug eismo nelaimių, išlūžo nemažai medžių, kai kur nutrūko aukštos įtampos laidai, sulūžo apie 170 jų atramų. Apie 4 tūkst. gyventojų liko be elektros. Ledas išsilaikė iki gruodžio 20 d. Šis reiškinys buvo ypatingas tuo, kad ilgai užsitæsė.
1996 m. vasarą nebuvo gausu stichinių reškinių. Vienas iš tokių – škvalas, praūžæs liepos 6 d. Tą dieną jau ryte prasidėjo perkūnijos, kai kur su smarkiomis liūtimis. Po pietų audra apėmė visą Lietuvą. Pūtė pietvakarių, vakarų vėjas. Jo greitis siekė 14-19 m/s. Labai stiprus škvalas praūžė Kauno rajone, Ežerėlio gyvenvietėje. Vidurdienį gatvė buvo užversta medžiais, kurie užgriuvo ant netoliese stovėjusių automobilių. Smarkus škvalas užregistruotas ir Vilniaus rajone. Vėjo greitis siekė 33 m/s. Savičiūnuose buvo sugriauta veršidė, miške su šaknimis išrauta daug medžių, nuplėšti stogai, sugadintos aukštos įtampos elektros linijos.
Vasara buvo sausa. Šiltuoju metų laiku iškrito tik apie 55% vasaros kritulių normos. Daugiau lijo tik birželio viduryje ir pabaigoje bei liepos pradžioje. O rugpjūčio pabaigoje buvo dar ir karšta. Dieną temperatūra pakildavo iki 25-30oC. Dėl to padidėjo miškų gaisringumas. Rugsėjo 6 dieną gaisringumo rodiklis buvo maksimalus 10-tyje miestų. Tuo laikotarpiu kilo 910 gaisrų, išdegė 410 ha miško. Pats didžiausias miškų gaisringumo rodiklis išsilaikė net iki spalio 19-osios. Tai – ilgiausiai išsilaikęs didelis miškų gaisringumas Lietuvoje per visą stebėjimų laikotarpį.
1996 metų ruduo išsiskyrė gana ankstyvomis šalnomis. Pačioje rugsėjo mėnesio pradžioje buvo labai šilta, bet 4-5 dieną staiga atšalo. Jau rugsėjo 9-10 dienomis vakarų Lietuvoje buvo stebėtos šalnos. Rugsėjo19 dieną temperatūra daug kur nukrito iki 1-5oC šalčio. O rugsėjo 22-24 dienomis oro temperatūra dirvos paviršiuje siekė jau 4-9oC šalčio. Dėl šalnų nušalo šilumamėgės daržovės ir gėlės. Šios šalnos prasidėjo 2-3 savaitėmis anksčiau už vidutinę daugiametę šalnų pradžią. Taip atsitiko dėl šaltų arktinių oro masių įsiveržimo. Šios šalnos buvo numatytos iš anksto, todėl labai didelių nuostolių nepridarė. Jei būtų taip numatomos visos stichinės nelaimės ir būtų tinkamai joms pasiruošta, sumažėtų gamtos pridaromi nuostoliai žmogui. Todėl visada labai svarbu teisingai numatyti visus ateinančius orus. Vienas žmonių troškimų nuo seniausių laikų buvo suprasti ir numatyti orus. Praėjusiais amžiais tai spręsti bandė įvairūs pranašai, burtininkai ir astrometeorologai. Nemažai buvo sukaupta ir pagrindo turinčių liaudies spėjimų apie būsimuosius orus. Tačiau moksliškai spėti orus tapo įmanoma tik atradus oro slėgį ir išradus barometrą. Tik tada sužinota, kad orų kaita daugiausiai priklauso nuo oro slėgio. Kai jis aukštas – šviečia saulė, kai žemas – lyja. Taip buvo atrasti ciklonai ir anticiklonai. Jie lemia orus. Dažniausiai ciklonai būna panašūs vieni į kitus, kaip ir anticiklonai. Tačiau kartais atsiranda stipresnį poveikį orams turintis ciklonas ar anticiklonas. Tada orai nukrypsta nuo metinių normų. Jei nukrypimas nemažas, gali įvykti stichinis reiškinys. Ciklono poveikyje žiemą kyla pūgos, vasarą – audros, stiprūs vėjai; anticiklonui veikiant žiemą gali nusistovėti labai žemos temperatūros, vasarą – sausros. Tai sukelia nemažai nelaimių. Tiktai jų numatymas gali padėti nelaimių išvengti ir su jomis kovoti. Dabartinė pasaulinė orų tarnyba aprūpinta šiuolaikiniais elektroniniais ryšiais, skaičiavimo technika, meteorologiniais palydovais, radarais. Prognozių kokybė pamažu gerėja, bet numato dar ne viską. Gamta buvo, yra ir turbūt dar ilgai bus galingesnė už žmogų.
Panaudota literatūra:
“Respublika” 1998m. Nr. 236 (2561)
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba “1996 m. stichinių meteorologinių reiškinių apžvalga”