P.Čaikovskio ir L.Delibo baletai
P.Čaikovskis sikūrė tris baletus: “Gulbių ežeras”, “Miegančioji gražuolė” ir “Spragtukas”. Visi jie parašyti pasakų siužetais. “Gulbių ežero” premjera įvyko 1877.02.20d. Šią datą galima laikyti rusų baleto gimimo diena, nes Čaikovskis šiuo baletu įvykdė tikrą baleto žanro reformą. Iki tol muzikos paskirtis balete buvo kukli- akomponuoti šokiams. Todėl daugumos baletų muziką sudarydavo atskirų, tarpusavyje nesusijusių šokių siuitos. O Čaikovskis sukūrė baletui aukštos meninės vertės simfoninę muziką, išreiškiančią veikėjų pergyvenimus, padedančią artistams kurti gyvus chareografinius paveikslus, psichologiškai pateisintus judesius. Kompozitorius neatsisakė tradicinių baletų pasakinių siužetų, atskirų išbaigtų šokių, lyrinių Adadžio ir kitų įprastinių baletų numerių. Tačiau visa tai Čaikovskis mokėjo ganialiai sujungti į vientisą veiksmą, į vieningą muzikinį kūrinį.
Čaikovskio baletai- puošnūs, spalvingi, išradingai instrumentuoti- turėjo svarbios reikšmės vystant realistines rusų klasikinio baleto tradicijas. Iš Čaikovskio mokėsi, juo sekė vėlesnieji rusų ir tarybiniai kompozitoriai baletų kūrėjai.
Leo Delibas (1836-1891). Baletai.
Tai prancūzų kompozitorius. Jį labai vertino P.Čaikovskis. Jo muzika išsiskiria melodingumu, ji artima buitiniams žanrams, harmonijos naujumu, formos plastiškumu. Kurdamas baletus ėjo muzikos simfonizacijos keliu, šokiai turėjo būti dramatizuoti, jie turėjo įtakoti tolesnę baleto eigą. Žymiausi baletai: “Kopelija”, “Silvija”, “Upelis”. Šie baletai suteikė šokiui realizmo ir davė pradžią šiuolaikiniam baletui.
XIXa. pradžios balete, Kaip ir muzikoje atsirado romatizmo požymių- ėmė vyrauti fantastinės temos, o ne klasikinis aiškumas. Pirmasis tikrai romantinis baletas buvo “Silfidė” (1832m.). Baletas pasiekė epogėjų Čaikovskiui sukūrus tris baletus (žr. Čaikovskio baletai). Beveik per visą XIXa. tarp operos ir baleto vyko kova. Paryžiuje į kiekvieną operą privalu įtraukti baletą. 1861m. Vagneris statydamas “Tanhoizerį” pirmą kartą tam nesipriešino.