PHP Lietuviškai
PHP Lietuviškai
Informacija iš interneto pakampiu surinko, visa savaitgali prie Easy PDF sedejo ir kankinosi Justinas L. aka
scooox. Taigi, kad visi girdetu, sakau: šitas dokumentas yra surinktas iš visu kampu ir aš nesisavinu sau jo
autorystes ar kaip ten sakoma =). Visa info apie autorius galite rasti apacioje…
Taigi šiek tiek api šita ebook’a. Kažkada seniai kažkur internete radau toki archyva, pavadinimu php_lt.zip.
Pažiurejau – visai nieko, newbiams gerai. Taigi šitas php_lt.zip yra šio dokumento (knygos, knygeles,
biblijos.. koks skirtumas) pagrindas. Taigi visa zip’a sugrudes i pdf’a nusprendžiau ji papildyti ir informacija iš
geriausio lietuviško PHP resurso – beta.php.lt. Tai taip ir gavos šis failiukas, kaip sakant viskas viename…
Taigi imkit mane ir skaitykit.. ir neuždavinekit tada kvailu klausimu #php kanale :].
Turinys
1. Kas yra PHP?
1.1 Trumpa PHP istorija
1.2 PHP privalumai ir trukumai
2. Skriptai
3. Kintamieji ir kintamuju tipai
4. Veiksmai su kintamaisiais
5. Duomenu (kintamuju) perdavimas iš formos skriptui
5.1 Placiau apie funkcija mail()
5.1.1 php.ini konfiguravimas
5.1.2 Pradmenys
5.1.3 Antraštes (headeriai)
5.1.4 Apibendrinimas
6. Duomenu (kintamuju) gautu iš formos patikrinimas
7. Darbas su data ir laiku
8. Veiksmai su failais
8.1 Informacijos perskaitymas iš tekstinio failo
8.2 Naujas irašymas ištrinant visus senus duomenis
8.3 Irašymas neištrinant senu duomenu, o tesiant saraša toliau
8.4 Tekstine duomenu baze
8.5 Pilnos duomenu bazes struktura
9. REMOTE_HOST ir REMOTE_ADDR
10. Cookies
11. Ciklai
12. Salygos operatoriai
13. Sesijos
14. Objektinis programavimas
15. Tips and Tricks
15.1 parent ::
15.2 Pranešimai apie klaidas
15.3 Search Engine Friendly PHP pages
1. Kas yra PHP?
PHP (PHP hypertext preprocessor) tai skriptinimo kalba (scripting language) kuri pacioje pradžioje buvo
orentuota tik i iterneta, nors šiuo metu ja galima “drasiai” pavadinti programavimo kalba, kadangi su ja
pilnai galima programuoti ne tik internetui (web’ui). Pavyzdžiui su php-gtk galima kurti pilnavertiškas cross
platformines programas su GUI (graphical user interface), bei consolines programeles mail wrapperius ir t.t.
PHP skriptai yra interpretuojami ir ivykdomi serverio puseje. Pvz.:
<html>
<head>
<title>Pavyzdys</title>
</head>
<body>
<?php echo “Sveikas aš esu PHP skriptas”; ?>
</body>
Po šio skripto ivykdimo rezultate (naršykleje) turesime:
Sveikas aš esu PHP skriptas
Tai gana paprasta bet naudos iš to == nulis Pradžioje pagrindinis PHP privalumas prieš CGI buvo tai kad
PHP skriptas galejo buti lengvai iterpiamas i HTML koda, kaip CGI reikejo visa HTML outputint iš CGI skripto.
Kuo toliau tuo reciau HTML’as yra maišomas su HTML’u didesniuose projektuose, tam naudojami
“Templait’ai” (šablonai?). Yra ir lietuviška templaitu klase – phemplate. Apie ja daugiau informacijos rasite
cia.
PHP skirtumas nuo JavaScript yra tai jog PHP skriptai yra atliekami serverio puseje o vartotojui yra
gražinamas rezultatas (HTML’u ar XML’u). Rezultata vartotojas mato savo naršykleje. Tuo tarpu kai Java
Script yra pilnai perduodamas kliento mašinai (kompiuteriui) ir atliekamas klientineje dalyje.
PHP sintakses pagrindai yra paiimti iš: C, Perl, Java, todel programavusiems šiomis kalbomis yra ypatingai
lengva pradeti programuoti PHP.
1.1 Trumpa PHP istorija
Viskas prasidejo 1994 metu rudeni, kai Rasmus Lerdorf’as nusprende patobulinti savo Home-Page (asmenini
puslapi) ir parašyti asmenini varikliuka kuris atlikinetu paprasciausius veiksmus. Ši varikliuka parenge 1995
metu pradžioje ir pavadino “Personal Home Page Tools”. Šie “tools’ai” mokejo ne itin daug, ir galimybes jo
buvo tik pacios paprasciausios, sudare ja vos keleta makrosu. (Pati pirmaji Rasmus Lerdorf’o pranešima i
www konferencija apie savo “Personal Home Page Tools” 1995 metais. Galite paskaityti štai cia).
1995 metu viduryje atsirado antroji varikliuko versija kuri vadinosi PHP/FI version 2. FI – del vienos
priežasties: tiesiog Rasmus’as padare papildoma paketa kuris jau mokejo interpretuoti formas (Form
Interpretator). PHP/FI kompiliavosi i Apache Web serveri ir naudojo standartini Apache API. PHP skriptai
pasirode spartesni serveryje nei CGI, nes nereikejo kurti naujo process’o. Po truputi PHP pradejo lygintis
savo galimybemis su Perl’u (populiariausia kalba CGI rašymui). Su laiku buvo prideta ir daugeliu duomenu
baziu palaikymas (MySQL, Oracle ir t.t.), interfeisas GD bibliotekai (parašytas Rasmus’o ir iki šiol kuruojamas
jo) leido dinamiškai kurti paveiksliukus. PHP/FI labai greitai pradejo plisti.
1997 metu pabaigoje Zeev Suraski ir Andi Gutmans nusprende perrašyti PHP varikliuka su tikslu ištaisyti
daugeli klaidu bei pagreitinti PHP skriptu atlikima serveryje. Po puses metu, 1998..06 išejo nauja versija kuri
buvo pavadinta PHP3. NetCraft’o duomenimis PHP 1999 metais naudojosi jau 1 mljn. domenu.
1999 metu pabaigoje buvo velgi perrašytas PHP3 varikliukas (pavadinimu Zend Engine) ir išleista nauja