Poetinė sintaksė
Sintaksė – gramatikos dalis, kuri nagrinėja žodžių junginius sakinyje ir sakinius. Poetinė sintaksė tyrinėja meninės kalbos sakinių sandarą, jai būdingas figūras, jų estetinę prasmę. Poetinė sintakse paprastai apibūdinama gana bendrais žodžiais: lygi, rami, aiški, valinga, kapota, punktyriška, trūkčiojanti, tekanti (tais pačiais žodžiais galima apibūdinti intonaciją). Poetinei sintaksei galio būti svarbūs skyrybos ženklai (pvz., daugtaškis – nebaigto pasakymo, nutylėjimo, “neaiškumo” ženklas; keli brūkšniai sakinio viduryje ar pabaigoje gali žymėti intensyvumą, nebaigtumą ir daugybę kitų dalykų), jų nebuvimas (sudaromas “chaotiškumo” įspūdis; parodomas atskirų sąvokų artimumas, jų ryšys; suteikiama galimybė skaitytojui pačiam “susidėti” ženklus – nuo jų gali priklausyti teksto prasmė)…
Sintaksinės raiškos priemonės vadinamos figūromis. Svarbiausios yra inversija, paralelizmas, pakartojimas, antitezė ir retorinės figūros.
Inversija – neįprasta žodžių tvarka sakinyje. Paprastai reikšmingiausi žodžiai atkeliami į sakinio pradžią. Pvz.: “Laiminga ir garsi buvo kistynų tauta…” (A. Vienuolis).
Paralelizmas – dviejų reiškinių sugretinimas ir vienodas jų išdėstymas sakinyje. Jis artimas palyginimui, tik čia tarsi brėžiamos dvi lygiagretės linijos (šakos) – abi žmogaus, abi gamtos, viena – žmogaus, kita – gamtos. Pvz.: “Tai gražiai gaudžia / Sode katinėlis, / Tai gražiai joja / Brolelių pulkelis”. Dažni neigiami paralelizmai. Pvz.: “Ne jūrą drebino audra, / Ne ji dejavo. / Raudojo motina gera/ Sūnelių savo” (S.Nėris).
Antitezė – priešingų dalykų sugretinimas, dažnai reiškiamas antonimais ar neigimu. (dažni priešpriešiniai jungtukai). Tai paralelizmo atmaina. Pvz.: “Aš trumpam atėjau. / Aš ilgam išeinu”. (J.Strielkūnas) “Pažiūrėk, jau aušta rytas – / Ne, ne rytas…” (V.Mykolaitis-Putinas). Antitezę vadiname priešprieša (opozicija).
Pakartojimas – įspūdžiui sustiprinti kartojami žodžiai, frazės, sakiniai. Pagal išdėstymą tekste pakartojimai yra kelių rūšių.
Anafora – eilutės, sakinio pradžios pakartojimas. Pvz.: “Dengia sniegas gatves, / Dengia sniegas namus, / Dengia sniegas našlaičio galvelę”. (S. Nėris). Pakartojimas nėra mechaniškas, pvz., šiuo atveju perteikia stiprėjantį žmogaus skausmą, siaurėjančios erdvės įspūdį.
Epifora – pakartojimas eilučių, sakinių pabaigoje. Pvz.: “Kur gėlynai žydi – ten ir aš. / Kur draugeliai žaidžia – ten ir aš.” (S.Nėris)
Simploka (sandūra) – žodžių ar jų junginių kartojimas vieno sakinio, eilutės ar posmo gale ir kito pradžioje. Pvz.: “Bet Karalius tylėjo, tylėjo ir Karalienė” (I.Simonaitytė). “Dėl ko mudu liūdim prie aukšto kalnelio, / Prie aukšto kalnelio šią tamsią naktelę?” (V.Mykolaitis-Putinas).
Laipsniavimas (gradacija) – laipsniškas kilimas, stiprėjimas. Tai vienarūšių sakinio dalių ar sakinių išvardijimas tokia seka, kuri kelia stiprėjimo įspūdį. Pvz.: “Vargas lapoja, / Vargas šakoja, / Vargas varteliuose žydi.” (Liaudies daina).
Periodas – ilgas, išbaigtas daugianaris banguojančios intonacijos sakinys, aiškiai skylantis į dvi dalis, turinčias skirtingą intonaciją – kylančią ir krentančią. Pvz.: “Tai ne Nemunas bangavo, vėtrų judinamas, ne audra pakilo, plačias jūres, gilius vandenėlius bedrumsdama, / prakalbėjo prabilo jaunieji berneliai, Dainavos raiteliai” (V.Krėvė).
Perkėlimas (anžambemanas) – tai vientisos sintaksinės frazės perdalijimas keliant jos dalį į kitą eilutę ar posmą (tai būdinga poezijai). Pvz.: “Saulėtų krantų pasigedo / Širdis. Nebegaliu. / Ir bėgu per lūžtantį ledą / skenduolių keliu” (S.Nėris).
Retorinis klausimas – tai klausiamasis sakinys, nereikalaujantis atsakymo. Juo emocingai kas nors teigiama, tvirtinama, skatinama, neigiama, dvejojama. Pvz.: “Kas atdarytų aukso skrynią / Tėvynės dainų malonių? / Ir kas prižadintų gadynę / Sesučių, dainomis garsių?” (Maironis).
Retorinis kreipinys – tai pakilus kreipimasis į įsivaizduojamą klausytoją (tai gali būti negyvas daiktas, abstrakti sąvoka, miręs asmuo ir pan.). Pvz.: “Asiūkli, asiūkli – stebukle, / tik tu neišeik iš mūsų!” (J.Degutytė).
Retorinis sušukimas – tai emocingas šaukiamasis sakinys. Juo gali būti reiškiamos įvairios emocijos: nustebimas, pasigerėjimas, pasitenkinimas, neviltis ir t.t. Pvz.: “Gera čia gyvent ir mirti! / Gera vargt čia, Lietuvoj!” (J.Aistis).